Žemyn kvarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemyn kvarkas
Struktūra: elementarioji dalelė
Šeima: fermionas
Grupė: kvarkas
Karta: pirma
Antidalelė: antižemyn kvarkas
Teorizuota: 1964 m., Murray Gell-Mann, George Zweig
Atrasta: 1967 m., SLAC eksperimentais
Simbolis: d
Masė: 4 – 8 MeV/c²
Krūvis: –1/3 e
Sukinys: ½

Žemyn kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už aukštyn kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir žemyn kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 aukštyn kvarkai ir vienas žemyn kvarkas, neutroną – vienas aukštyn kvarkas ir du žemyn kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)

Aukštyn kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastines sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.

Hadronai, turintys žemyn kvarką [taisyti]

  • Turintys krūvį pionai±) yra mezonai, kurie turi aukštyn kvarką ir antižemyn kvarką arba atvirkščiai.
  • Neutralus pionas π0) yra tiesinis derinys iš aukštyn - antiaukštyn ir žemyn - antižemyn kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
  • η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų įskaitant žemyn - antižemyn.
  • Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar kelių žemyn kvarkų. Kaip ir nukleonai, Δ barionai sudaryti tik iš aukštyn ir žemyn kvarkų: Δ+ turi vieną žemyn kvarką, Δ0 – du ir Δ – tris žemyn kvarkus.