Žemyn kvarkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Žemyn kvarkas | |
| Struktūra: | elementarioji dalelė |
|---|---|
| Šeima: | fermionas |
| Grupė: | kvarkas |
| Karta: | pirma |
| Antidalelė: | antižemyn kvarkas |
| Teorizuota: | 1964 m., Murray Gell-Mann, George Zweig |
| Atrasta: | 1967 m., SLAC eksperimentais |
| Simbolis: | d |
| Masė: | 4 – 8 MeV/c² |
| Krūvis: | –1/3 e |
| Sukinys: | ½ |
Žemyn kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už aukštyn kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir žemyn kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 aukštyn kvarkai ir vienas žemyn kvarkas, neutroną – vienas aukštyn kvarkas ir du žemyn kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)
Aukštyn kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastines sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.
Hadronai, turintys žemyn kvarką [taisyti]
- Turintys krūvį pionai (π±) yra mezonai, kurie turi aukštyn kvarką ir antižemyn kvarką arba atvirkščiai.
- Neutralus pionas π0) yra tiesinis derinys iš aukštyn - antiaukštyn ir žemyn - antižemyn kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
- η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų įskaitant žemyn - antižemyn.
- Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar kelių žemyn kvarkų. Kaip ir nukleonai, Δ barionai sudaryti tik iš aukštyn ir žemyn kvarkų: Δ+ turi vieną žemyn kvarką, Δ0 – du ir Δ– – tris žemyn kvarkus.
