Čerėja

Čerėja blrs. Чарэя, rus. Черея
Čerėjos cerkvė

Čerėja 54°36′50″š. pl. 29°16′34″r. ilg. / 54.614°š. pl. 29.276°r. ilg. / 54.614; 29.276 (Čerėja)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Čašnikų rajonas

Gyventojų (2009)	509

Vikiteka	Čerėja

Čerė́ja ^[1] (blrs. Чарэя, rus. Черея) – agromiestelis Gudijoje, Vitebsko srityje, Čašnikų rajone, 38 km į pietus nuo Čašnikų, prie Čerėjos ežero. Stovi 1601–1604 m. pastatyta Šv. Mykolo cerkvė, sinagoga. Yra piliakalnis, senkapiai. Veikia vidurinė mokykla, biblioteka, klubas.

Seniau stovėjo XVII a. katalikų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, dvaro rūmai.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čerėja šaltiniuose (Lietuvos Metrikoje) minima nuo 1454 m., kai apylinkėse Smolensko vyskupas įsteigė vienuolyną. XVI a. Čerėja tapo Sapiegų valda, buvo nedidelės „grafystės“ centras. XVIII a. iš Sapiegų, Čerėja perėjo Milošų giminės žinion. Miestelio gyventojai prisidėjo prie 1863–1864 m. sukilimo. XIX a. Čerėja buvo miestelis Siano apskrityje, Čerėjos valsčiaus centras.^[3]^[4]

1919 m. tapo Baltarusijos TSR dalimi. 1941–1942 m. buvo sudarytas Čerėjos getas (žuvo ~800 žydų).

Čerėjoje ir jos apylinkių kaimuose (Krasnaja Slobodoje, Rykovkoje) XX a. vid. gyveno nemažai lietuvių (I pasaulinio karo pabėgėliai).^[5]

Čerėjos dvare gimė lietuvių ir prancūzų poetas, rašytojas, filosofas Oskaras Milašius (1877–1939).

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ http://radzima.org/be/miesca/chareya.html
↑ Czereja. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 797 psl. (lenk.)
↑ Czereja. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 363 psl. (lenk.)
↑ Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija (V t.). Bendrinės kalbos iškilimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. p. 256–257