Sedna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sedna
Sednos orbita (raudona), palyginus su Jupiterio (oranžinė), Saturno (geltona), Urano (žalia), Neptuno (mėlyna) ir Plutono (purpurinė) orbitomis

Sedna yra dangaus kūnas, kurį 2003 m. lapkričio 14 d. atrado Michael E. Brown (Caltech), Chadwick A. Trujillo (Gemini observatorija) ir David L. Rabinowitz (Jeilio universitetas). Apie atradimą buvo paskelbta 2004 m. kovo 15 d.

Sedną buvo siūlyta laikyti dar viena Saulės sistemos planeta, bet priėmus planetos apibrėžimą, Sedna nepatenka į planetų kategoriją kaip ir Plutonas.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl Sednos šaltumo ir tolimumo bei dėl to, kad visos žinomos Saulės sistemos planetos buvo pavadintos dievybių vardais, Sedną atradę mokslininkai ją pavadino inuitų (eskimų) jūros deivės, kuri neva gyvenusi Arkties vandenyno gelmėse, vardu.

Charakteristika[taisyti | redaguoti kodą]

Skirtingai nuo planetų (kurių orbita artima apskritimui) Sedna skrieja labai ištęsta orbita, daugiausia priartėdama 76,361 A.V. ir labiausiai nutoldama apie 937 A.V. Net ir arčiausiai esant Saulė nuo jos turėtų atrodyti tik kaip ryški žvaigždė kurios disko plika akimi įžiūrėti negalima.

Sedna yra kelis kartus toliau nuo Saulės esantis objektas nei Plutonas, todėl ji praktiškai nepasiekiama ir jos išsamiai tirti su dabartinėmis žmonijos technologijomis neįmanoma. Tačiau remiantis nuotoliu nuo Saulės manoma, kad temperatūra ten neturėtų būti aukštesnė nei −240 °C. Tiriant dydį paaiškėjo, kad Sedna turėtų būti 1180–1800 km skersmens (naujesni tyrimai leidžia spėti, kad Sednos skersmuo artimas 1800 km). Taigi, Sednos skersmuo turėtų būti apie 10 kartų mažesnis už Žemės. Ji yra reali kandidatė į nykštukines planetas.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Sedna dėl savo orbitos yra keistas objektas, kurio istorijos supratimas gali atskleisti naujas žinias apie Saulės sistemos praeitį bei dabartį[1]. Nėra aiški jos kilmė: susiformuoti ten kur yra Sedna negalėjo (formuojantis būtina apskritimui artima orbita, antraip skirtingos masės dalelės viena nuo kitos atitolsta), būti išstumta iš Saulės sistemos irgi negalėjo, nes net ir perihelyje praskrenda per toli kad kada būtų galėjusi saveikauti su planetomis. Spėjama jog Sedna galėjo sąveikauti su kokia nors nežinoma, toli esančia planeta ar net Saulės sistemai priklausančia žvaigžde. Ji taip pat galėjo būti „pagrobta“ iš kitos žvaigždės sistemos ar tarpžvaigždinės erdvės.

Kitos žinios[taisyti | redaguoti kodą]

Sedna yra transneptūninis objektas (kurio visa orbita yra už Neptūno orbitos ribų), ir vienas raudoniausių žinomų objektų visoje Saulės sistemoje (beveik tokia pati raudona, kaip ir Marsas). Sednos metai turėtų trukti apie 11 500 Žemės metų, tačiau dėl jos paros trukmės nesutariama. Vieni tyrimai rodo, kad para turėtų trukti 20-50 Žemės parų, bet kiti parodė, kad Sednos para tetrunka tik apie 10 valandų (kas yra labiau tikėtina tokio dydžio objektui). Sednos elipsinė orbita yra labai ištęsta – nuo Saulės Sedna nutolusi nuo 18 mlrd. iki 180 mlrd. kilometrų. Sedna galbūt būtų pasiekiama jos perihelyje 2075–2076 metais, šią progą praleidus tektų laukti kol ji vėl sugrįš apsukusi elipsę aplink Saulę. Sedna paminėta NASA tinklalapyje[2] tačiau jokia kosminė misija šiuo metu neplanuojama.

Ištirti Sednos geologinę struktūrą ar kitas sąlygas kol kas realiai neįmanoma, tad apie jas daromos tik įvairios prielaidos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Cal Fussman (2006). "The Man Who Finds Planets." Discover. Nuoroda tikrinta 2010-05-22.
  2. "Solar System Exploration: Multimedia: Gallery." NASA. Nuoroda tikrinta 2010-01-03.


Commons-logo.svg Vikiteka: Sedna – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka