Natūralusis skaičius
Matematikoje natūralieji skaičiai (ankstesnėje literatūroje galima rasti terminą natūriniai skaičiai) – tai tokie skaičiai, kuriais skaičiuojame daiktus.
Nėra visuotinio sutarimo dėl nulio įtraukimo į natūraliųjų skaičių aibę. Kartais sakoma, kad natūraliųjų skaičių aibę sudaro tik teigiami skaičiai {1, 2, 3...}, kartais – kad neneigiami skaičiai {0, 1, 2, 3...}. Pirmasis abibrėžimas yra tradicinis, o antrasis atsirado tik XIX a. Lietuvos mokyklose mokoma pirmojo, tradicinio apibrėžimo.
Žymėjimas [taisyti]
Natūraliųjų skaičių aibė matematikoje žymima raide N arba
(Unikodu rodoma kaip ℕ). Tai yra suskaičiuojama begalinė aibė.
Tam, kad būtų išvengta nesusipratimų dėl nulio įtraukimo arba neįtraukimo į aibę, aibė su nuliu žymima raide N ir nuliu (0) prirašytų apačioje arba viršuje, o aibė be nulio – su žvaigždute (*), prirašyta viršuje arba vienetu (1) prirašytu apačioje.
Aritmetinės savybės [taisyti]
Sudėties (+) ir daugybos (·) veiksmai su natūraliaisias skaičiais turi kelias aritmetinės savybes:
- Uždarumas: jei a ir b yra natūralieji skaičiai, tai a + b ir a · b taip pat yra natūralieji skaičiai.
- Asociatyvumas: jei a, b ir c yra natūralieji skaičiai, tai a + (b + c) = (a + b) + c ir a · (b · c) = (a · b) · c.
- Komutatyvumas: jei a ir b yra natūralieji skaičiai, tai a + b = b + a ir a · b = b · a.
- Neutraliojo elemento egzistavimas: jei a yra natūralusis skaičius, tai a + 0 = a ir a · 1 = a.
- Daugybos skirstymas sudėties atžvilgiu: jei a ir b yra natūralieji skaičiai, tai a · (b + c) = (a · b) + (a · c).
Taip pat skaitykite [taisyti]

