Munreikeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Munreikeris
Moonrakerposter.jpg
Pavadinimas Moonraker
Kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinė Karalystė
Režisierius Lewis Gilbert
Prodiuseris (-iai) Albert R. Broccoli
Scenaristas (-ai) Christopher Wood
Operatorius Jean Tournier
Kompozitorius John Barry
Vaidina Roger Moore
Michael Lonsdale
Lois Chiles
Richard Kiel
Bernard Lee
Metai 1979
Žanras nuotykių
Trukmė 126 min.
Kalba anglų
Platintojas United Artists
Biudžetas 34 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Munreikeris (angl. Moonraker) – vienuoliktasis filmas apie britų agentą 007 Džeimsą Bondą, sukurtas 1979 metais. Pagrindinį vaidmenį atlieka Roger Moore, o režisavo Lewis Gilbertas. Filme vyrauja kosmoso tema, kurią išpopuliarino tuo laikotarpiu pasirodęs filmas „Žvaigždžių karai“. Bondas, tirdamas kosminio laivo dingimą, susiduria su Hugo Draxu, siekiančiu pakeisti civilizacijos raidą.

Bondo kūrėjas Ianas Flemingas parašė knygą „Moonraker“ 1954 metais, tačiau istorija buvo sugalvota dar anksčiau ir autorius jau tada norėjo ją ekranizuoti. Prodiuseriai svarstė „Munreikerį“ kurti 1973 metais ir tai turėjo būti debiutinis Roger Moore Bondo vaidmuo, bet vėliau pakeitė planus.

„Munreikeris“ tapo brangiausiu Bondo serijos filmu iki pat 1995 metų, kol pasirodė „Auksinė akis“ su Pierce Brosnan. Filmo pajamos aplenkė „Šnipas, kuris mane mylėjo“, tačiau jo kūryba atsiėjo dvigubai brangiau.

Aktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Hugo Drax
Holly Goodhead
Jaws
  • Roger Moore – Džeimsas Bondas, MI6 agentas 007
  • Lois Chiles – Holly Goodhead, CŽV agentė
  • Michael Lonsdale – seras Hugo Drax, turtuolis, norintis sunaikinti žmoniją ir sukurti naują civilizaciją kosmose
  • Richard Kiel – Jaws, žudikas, veikęs ir filme „Šnipas, kuris mane mylėjo“; Draxo parankinis, filmo pabaigoje padedantis Bondui
  • Toshiro Suga – Chang, Draxo asmens sargybinis, kovos menų meistras
  • Corinne Clery – Corinne Dufour
  • Bernard Lee – M, MI6 vadovas
  • Geoffrey Keen – Fredrick Gray, Britanijos Gynybos ministras
  • Desmond Llewelyn – Q
  • Lois Maxwell – Miss Moneypenny, M sekretorė
  • Emily Bolton – Manuela, Bondo pagalbininkė
  • Michael Marshall – pulkininkas Scottas, JAV kariškis
  • Walter Gotell – generolas Gogolis, KGB viršininkas
  • Blanche Ravalec – Dolly, Jawso mergina

Dėl Hugo Draxo vaidmens konkuravo aktoriai Jamesas Masonas ir Michaelas Lonsdale‘as. Pasratasis, nors ir būdamas prancūzas, laisvai kalbėjo angliškai, kas padėjo jam gauti vaidmenį. Filme vaidinanti Corinne Clery taip pat prancūzė, nes didžioji filmo dalis buvo nufilmuota būtent Prancūzijoje.

Amerikietei Lois Chiles dar kuriant „Šnipas, kuris mane mylėjo“ buvo pasiūlytas KGB agentės Anyos Amasovos vaidmuo, tačiau tuomet ji atsisakė, motyvuodama noru laikinai sustabdyti savo aktorės karjerą. Holly Goodhead vaidmenį ji gavo atsitiktinai, lėktuve susipažinusi su režisieriumi Lewisu Gilbertu, nusprendusiu, kad ji idealiai tiks CŽV mokslininkės vaidmeniui.

Japoną aikido instruktorių Toshiro Suga vaidinti pakvietė vienas iš prodiuserių Michaelas G. Wilsonas, lankęs pas jį treniruotes.

Epizodinį vaidmenį filme atliko ir Lois Maxwell 22 metų duktė Melinda.

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Filmo „Šnipas, kuris mane mylėjo“ titruose buvo skelbiama, kad sekantis filmas vadinsis „Tik dėl tavo akių“, tačiau prodiuseriai, paskatinti 1977 metais pasirodžiusių „Žvaigždžių karų“, nusprendė kurti taip pat kosminės tematikos „Munreikerį“, atidėdami „Tik dėl tavo akių“ iki 1981 metų.

Ianas Flemingas, originalią istoriją sukūręs dar 1954 metais, 1955-aisiais pardavė jos autorines teises Johnui Payne‘ui ir „Rank Organisation“ už 10 000 svarų (188 775 svarai dabartiniu kursu), sumą išmokant lygiomis dalimis per 9 mėnesius. Payne‘as buvo pirmasis, susidomėjęs idėja kurti filmus apie Džeimsą Bondą, tačiau vėliau atsisakė, matydamas, kad jam nepavyks įsigyti teisių į visus kūrinius apie agentą 007. 1959 metais, nepavykus deryboms, Flemingas išpirko teises atgal, kad po to parduotų jas Harry Satlzmanui.

Kaip ir keliuose paskutiniuose filmuose, „Munreikeryje“ beveik neliko užuominų į originalų Flemingo romaną, išskyrus Hugo Draxo vardą, o pats filmas tapo labiau mokslinės fantastikos kūriniu. 2002 metais pasirodžiusiame „Mirk kitą dieną“ yra kelios sąsajos ir personažai iš Flemingo romano.

Pirmąją scenarijaus versiją parašė Tomas Mankiewiczius, tačiau vėliau jį perrašė Christopheris Woodas. Kelios Mankiewicziaus sugalvotos scenos vėlai buvo panaudotos kituose filmuose: „Žvilgsnyje į žmogžudystę“ – gaudynės Eifelio bokšte ir Aštunkojytėje – filmo įžanginis veiksmas.

1979 metais Woodas išleido scenarijaus pagrindu sukurtą romaną „James Bond and Moonraker“. Skirtinai nuo ankstesnio kūrinio „James Bond, The Spy Who Loved Me“, šis romanas yra artimas filmo siužetui. [1]

Filmavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Siekiant išvengti didelių mokesčių, pagrindiniai filmavimo darbai buvo atlikti ne „Pinewood Studios“ studijoje Londone, o Prancūzijoje. Taip pat buvo filmuojama Venecijoje, Gvatemaloje, Kalifornijoje bei Rio de Žaneire. Kosminio centro filmavimui kūrėjams buvo leista filmuoti Kenedžio kosmoso centre, Floridoje.

„Munreikeris“ tapo pirmuoju filmu apie Bondą, išleistu VHS formatu ir vienu pirmųjų, vėliau perleistu DVD.

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Filmo dainą trečią kartą atliko Shirley Bassey (ankstesnieji buvo „Auksapirštis“ ir „Deimantai amžiams“). Kiti kandidatai įrašyti titulinį kūrinį buvo Kate Bush ir Frank Sinatra.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Oskaro nominacija už specialiuosius efektus
  • Saturno apdovanojimo nominacijos už specialiuosius efektus, geriausią mokslinės fantastikos filmą ir geriausią antrojo plano aktorių (Richard Kiel)
  • Golden Screen apdovanojimas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Christopher Wood Interview." Mi6.co.uk: February 6, 2005. Nuoroda tikrinta November 11, 2008.