Šnipas, kuris mane mylėjo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šnipas, kuris mane mylėjo
007TSWLMposter.jpg
Pavadinimas The Spy Who Loved Me
Kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinė Karalystė
Režisierius Lewis Gilbert
Prodiuseris (-iai) Albert R. Broccoli
Scenaristas (-ai) Richard Maibaum
Christopher Wood
Operatorius Claude Renoir
Kompozitorius Marvin Hamlisch
Vaidina Roger Moore
Barbara Bach
Curd Jürgens
Richard Kiel
Geoffrey Keen
Metai 1977
Žanras nuotykių
Trukmė 126 min.
Kalba anglų
Platintojas United Artists
Biudžetas 14 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Šnipas, kuris mane mylėjo (angl. The Spy Who Loved Me) – dešimtasis filmas apie britų slaptosios tarnybos MI6 agentą 007 Džeimsą Bondą, sukurtas 1977 metais. Jame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Roger Moore, o scenarijų sukūrė Richard Maibaum ir Christopher Wood.

Romaną tokiu pat pavadinimu buvo parašęs Bondo kūrėjas Ianas Flemingas, parduodamas teises prodiuseriams Broccoli ir Saltzman, leido naudoti tik pavadinimą, o ne patį siužetą. [1] Filme pasakojama apie Bondo susirėmimą su Karlu Strombergu, ketinančiu sunaikinti civilizaciją ir sukurti naują povandeniniame pasaulyje. Kad jį sustabdyti, Bondas turi veikti išvien su rusų agente Anya Amasova.

Pagrindinis neigiamas filmo herojus turėjo būti Ernstas Stavro Blofeldas, tačiau autorinės teisės į šį vardą nei pramanytą organizaciją SPECTRE priklausė Kevinui McClory, o „EON Productions“ sutartis su Flemingo teisių paveldėtojais neleido sudaryti sutarties su McClory. Kad išvengti teisių pažeidimo, Blofeldas filme tapo Karlu Strombergu.

Filmas pasirodė ekranuose 1977 metų liepos 7 dieną, o jo premjeroje dalyvavo princesė Ana.

Filmas sulaukė didžiulio pasisekimo tarp kritikų, įvertinusių jį kaip geriausią Roger Moore vaidmenį Bondo serijoje[2]. Filme Bondas tapo realistiškiausiu per visą filmų istoriją[3], o Barbara Bach – Bondo merginos idealu [4].

Filmas nominuotas Oskarui trijose kategorijose; jo pajamos siekė 185,4 milijono dolerių (656 milijonus 2009 metų lygiu).

Aktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

KGB agentė Anya Amasova
  • Roger Moore – Džeimsas Bondas, britų agentas 007, tiriantis dviejų povandeninių laivų dingimą
  • Barbara Bach – Anya Amasova (agentė Trigubas X), KGB agentė, taip pat tirianti sovietinio povandeninio laivo dingimą. Jos susižavėjimas Bondu dingsta, kai ji sužino, kad šis nužudė jos meilužį
  • Curt Jürgens – Karl Stromberg, pagrindinis neigiamas herojus, ketinantis sukelti Trečiąjį Pasaulinį Karą
  • Richard Kiel – Jaws, Strombergo parankinis, išsiskiriantis didžiuliu ūgiu, jėga ir metaliniais dantimis
  • Caroline Munro – Naomi, Strombergo asmeninė pilotė
  • Walter Gotell – generolas Gogolis, KGB viršininkas
  • Bernard Lee – M, MI6 vadovas
  • Desmond Llewelyn – Q
  • Geoffrey Keen – Fredrick Gray, Britanijos Gynybos ministras
  • George Baker – kapitonas Bensonas
  • Lois Maxwell – Miss Moneypenny, M sekretorė

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Lotus Esprit
Strombergo slėptuvė vandenyne

„Šnipas, kuris mane mylėjo“ kūrimo procesas užtruko dėl teisinių Bondo serijos frančizės problemų. 1975 metais vienas iš serijos sumanytojų, prodiuseris Harry Saltzmanas, buvo priverstas parduoti savo dalį (50 procentų) Bondo frančizės kino studijai „United Artists“ už 20 milijonų svarų dėl asmeninių problemų: žmonos mirties ir asmeninės depresijos.

Antrąja problema tapo režisierius. Prodiuseriai kreipėsi į Steveną Spielbergą, ką tik baigusį filmuoti „Nasrus“, bet po to nutarė palaukti, kaip seksis šiam darbui.

Kitu kandidatu buvo Guy Hamiltonas, jau sukūręs tris ankstesnius filmus apie agentą 007, tačiau jis atsisakė, sulaukęs pasiūlymo ekranizuoti Supermeną. Galiausiai buvo sutarta su Lewisu Gilbertu, režisavusiu „Gyveni tik du kartus“.

Išsprendus režisieriaus problemą, atsirado keblumų dėl scenarijaus, prie kurio atsiradimo prisidėjo keletas rašytojų, mat Flemingas nenorėjo naudoti savo paties sukurtos istorijos ekranizavimui. Nepaisant to, jo sukurtas personažas Sol Horror‘as filme tapo Jaws‘o prototipu.

Scenarijaus kūrimui prodiuseris Albertas R. Broccoli mėgino nusamdyti įvairius rašytojus: Stirling Silliphant, John Landis, Ronald Hardy, Anthony Burgess ir Derek Marlowe. Galiausiai Richardas Maibaumas ėmėsi kurti scenarijų, stengdamasis jame apjungti minėtų rašytojų vizijas. Tuo metu įvyko režisierių kaita ir Guy Hamiltoną pakeitė Lewis Gilbertas. Jis įtikino pakviesti Maibaumui į pagalbą Chrisopherį Woodą ir leisti šiam ne tik padailinti scenarijų, bet ir padaryti ženklesnius pakeitimus.

Prodiuseris sutarė su rašytoju, tačiau atsirado naujų teisinių ginčų. Kuriant filmą „Kamuolinis žaibas“, atsirado autorinių nesutarimų tarp istorijos kūrėjų Iano Flemingo, Kevino McClory ir Jacko Whittinghamo. Galiausiai buvo įtvirtintos McClory autorinės teisės į jo sugalvotą nusikaltėlių organizaciją SPECTRE ir jos vadovą Blofeldą – pagrindinius Bondo oponentus ankstesniuose filmuose. Po Kamuolinio žaibo pasirodymo, Kevinas McClory įsteigė dvi kompanijas ir, padedamas rašytojo Leno Deightono, mėgino sukurti naują Bondo filmą su aktoriumi Seanu Connery. Sužinojęs apie Broccoli planus panaudoti vėl šiuos veikėjus, McClory pagrasino teismu, esą jam priklauso išimtinės teisės. Nenorėdamas veltis į ginčus, Broccolis pavedė Christopheriui Woodui perrašyti scenarijų, nepaliekant jokių užuominų į SPECTRE ir Blofeldą. Tokiu būdu buvo sukurta istorija, kurioje, Strombergas ketina sukelti Pasaulinį karą manipuliuodamas Sovietų Sąjungos ir Britanijos atominiais povandeniniais laivais.

Tais pačiais metais pasirodė Christopherio Woodo knyga „James Bond, The Spy Who Loved Me“, tapusi pirmuoju serijos romanu, sukurtu pagal filmą.

Filmavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Filmavimo darbai vyko Sardinijoje, Egipte, Maltoje, Škotijoje, Šveicarijoje, Kanadoje bei „Pinewood Studios“ studijoje Londone. Didžiojo tanklaivio išoriniai vaidai buvo nufilmuoti Biskajos įlankoje. Kaskadininkams už darbą buvo sumokėta tuo metu rekordinė suma – 500 000 dolerių.

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Filmo garso takelis, sukurtas Marvino Hamlicho, buvo disko stiliaus, kaip ir pagrindinė Bondo filmų melodijos versija „Bond 77“. Filme taip pat skamba Bacho bei Mocarto kūrinių fragmentai.

Pagrindinę filmo dainą „Nobody Does it Better“ sukūrė kompozitorius Marvinas Hamlischas ir teksto autorė Carole Bayer Sager, o ją atliko Carly Simons. Tai pirmoji Bondo filmų serijos daina, kurios pavadinimas nesutampa su filmo pavadinimu[5], nors jis ir minimas tekste. 2004 metais Amerikos filmų institutas dainą paskelbė 67-a en:AFI's 100 Years…100 Songs sąraše. Ji taip pat skamba filmuose „Ponas ir ponia Smitai“, „Pasiklydę vertime“ ir „Bridžita Džouns: ties proto riba“.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Muzikiniai apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Apdovanojimas Rezultatas
1989 ASCAP apdovanojimai Nominacija
1978 Oskaras dvi nominacijos
1978 BAFTA Nominacija
1978 Auksinis Gaublys Dvi nominacijos
1978 Grammy Nominacija

Kino apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Apdovanojimas Rezultatas
1978 Oskaras už dekoracijas Nominacija
1978 BAFTA už dekoracijas Nominacija
1978 Golden Screen Laimėtojas
1978 Amerikos rašytojų gildija už geriausią adaptaciją Nominacija

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Overview of The Spy Who Loved Me." Nuoroda tikrinta 2007-08-07.
  2. "The Spy Who Loved Me." Nuoroda tikrinta 2007-08-29.
  3. Danny Peary, Guide for the Film Fanatic (Simon & Schuster, 1986) p.399
  4. "The Spy Who Loved Me: Film Review by James Berardinelli." Nuoroda tikrinta 2007-08-29.
  5. "Music (The Spy Who Loved Me)." Nuoroda tikrinta 2007-08-29.