Aikido

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aikido metimas

Aikido (合気道) – šiuolaikinis rytų kovos menas, sukurtas 19301960 metais. Aikido pagrindas – Daito ryu aikijujutsu bei kenjutsu japoniška kardo valdymo technika. Aikido yra vienas iš gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rytų kovos meną (Budo) aikido 1920 metų pabaigoje sukūrė japonas Morihėjus Uešiba (植芝盛平) (1883–1969). Jis į unikalią fizinio ir dvasinio tobulėjimo sistemą sujungė praktinius fechtavimo kardais ir ietimis savigynos veiksmus, o taip pat kitus, dar senesnius kovos menus. Priešingai nei daugumoje kitų kovos menų, aikido stengiasi puolimą priimti, o ne blokuoti jį.

Po įkūrėjo mirties 1969 m. jo sūnus Kisiomaru Uešiba tapo II-uoju Aikido Doshu. Šiuo metu Moriteru Uešiba, įkūrėjo anūkas, sėkmingai tęsia meną kaip III-asis Aikido Doshu. Aikido, kaip atskirą kovos meno šaką, japonų vyriausybė oficialiai pripažino 1940 m., įkurdama Aikido Fondą, kurio tikslas – apsaugoti ir propaguoti teisingus aikido idealus, sukurtus ir propaguotus paties įkūrėjo. Fondas, kaip Pasaulinis Aikido Centras, yra pagrindinė aikido vystymo ir plėtojimo organizacija visame pasaulyje.

Technika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė aikido užduotis – susilieti su puolančiojo judesiu ir jį pratęsti, kontroliuojant ir nukreipiant energiją. Nuolatinis fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir didina pasitikėjimą savo jėgomis.

Judesiai, sudarantys aikido pratimus ir techniką, koreguoja laikyseną bei nuima įtampą ir stresą, koncentruoja dėmesį į atsipalaidavimą ir kvėpavimą. Aikido judesiai, kurie kartojami daugybę kartų, padeda natūraliai ir ramiai reaguoti bet kurioje situacijoje.

Pritaikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Aikido kovos mene nėra varžybų, nes jis remiasi dvikovos neegzistavimo filosofija, kuri smerkia žmogaus agresiją ir dvikovos instinktus, skatina juos nukreipti į harmoniją ir santarvę. Įvairių aikido mokyklų techniniai ypatumai demonstruojami festivaliuose ir įvairių lygių tarptautinėse, nacionalinėse, regioninėse, miesto ar studentų parodomosiose programose. Dažnai rengiami seminarai, aikido stovyklos.

Meistriškumo kategorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Lankančių aikido treniruotes meistriškumo lygį nustato speciali komisija kvalifikacinio egzamino metu. Jį išlaikius, kandidatams suteikiamos atitinkamos mokinio (kiu) ir meistro (dan) kategorijos. Kiu kategorijos duodamos nuo 9-o kiu didėjimo tvarka iki 1-o kiu, o danų kategorijos nuo 1-o dano didėjimo tvarka iki 10-o dano. 9-as – 7-as kiu paprastai duodami vaikams ir paaugliams. Vidutiniškai, pirma suaugusiųjų kategorija – 6-as kiu – gaunamas po maždaug 6 mėnesių treniruočių. Meistro kategorijos nuo 1-o iki 4-o dano duodamos už technikos meistriškumą, o nuo 5-o iki 10-o dano už nuopelnus aikido organizacijai, aikido propagavimui ir tobulinimui.

Kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Dabar aikido kovos menas turi keletą krypčių. Gausiausia kryptis yra aikido AIKIKAI, kurios ištakos siekia aikido įkūrėjo laikus, dabar jai vadovauja įkūrėjo anūkas Moriteru Uešiba. Aikido AIKIKAI paplitusi 56-iose pasaulio šalyse, o lankančiųjų aikido treniruotes skaičius viršija 1,2 mln. žmonių. Visų pasaulio aikido AIKIKAI organizacijų centras yra 1932 m. įkurtas AIKIKAI Fondas. Centrinė AIKIKAI Fondo būstinė ir jo metodinis treniruočių centras, vadinamas AIKIKAI Hombu Dojo, yra Japonijoje, Tokijo mieste.

Kita kryptis – Iwama ryu (arba Takemusu Aikido) – paskutinis Uešibos aikido variantas, Morihiro Saito kryptis, kuris tiek savo kailiu išbandė visas Uešibos idėjas ant savęs, tiek ir tiesiogiai dalyvavo kuriant „idealią ir išbaigtą“ aikido, įvardijamą kaip Takemusu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Aikido – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka