Mažųjų Žalimų senosios kapinės

Koordinatės: 56°02′21″š. pl. 21°29′08″r. ilg. / 56.039032°š. pl. 21.485639°r. ilg. / 56.039032; 21.485639
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mažųjų Žalimų senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš pietų pusės
Mažųjų Žalimų senosios kapinės
Mažųjų Žalimų senosios kapinės
Koordinatės
56°02′21″š. pl. 21°29′08″r. ilg. / 56.039032°š. pl. 21.485639°r. ilg. / 56.039032; 21.485639
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,06 ha
Naudotas XVII a.XX a. pr.
Žvalgytas 1935, 1986, 1995, 2015 m.
Registro Nr. u. k. 24240 / L573

Mažųjų Žalimų senosios kapinės, vadinamos Marų kapais, Kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė, unikalus kodas – 24240, senas registro kodas – L573) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mažųjų Žalimų kaime (Imbarės seniūnija), 2,5 km į pietus nuo kelio  2305  SalantaiGrūšlaukėBenaičiai , 0,1 km į vakarus nuo kelio Leliūnai–Mažieji Žalimai.

Kapinių koplytėlė ir kryžius

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos 1,0–1,5 m aukščio kalvelėje.[1] Netaisyklingos trapecijos plano, 30 x 32 m dydžio, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Laidojimo žymių neišlikę. Viduryje stovi medinė koplytėlė ir monumentalus kryžius.

Apaugusios lapuočiais medžiais ir krūmais. Tik centrinė ir šiaurės rytinė dalys dirvonuoja. Iš pietų ir rytų pusių kapines juosia dirbamas laukas, o iš šiaurės ir vakarų pusių – dirvonuojanti buvusi sodybvietė.

Teritorijos plotas – 0,06 ha, perimetras – 101 m.[2]

3,6 km į pietryčius yra Barzdžių, 2,1 km į šiaurės rytus – Pesčių II, 1,8 km ta pačia kryptimi – Pesčių I senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikė XVIIXVIII a. Laidoti Žalimų (dab. Mažųjų ir Didžiųjų Žalimų) bei Barzdžių Medsėdžių kaimų gyventojai. Pasakojama, kad daugiausia jose ilsisi maro aukos. Po 1795 m. kapines uždarius, XIX a.XX a. pr. jose buvo retsykiai laidojami apylinkės kaimų savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai.[3]

Vadinamos Marų kapais, Kapeliais (žem. Kapalē, Maru kapā).[4] Pasakojama, kad jose retsykiais vaidendavosi, šviesdavo ugnelės, o ariant aplinką buvo randama žmonių kaulų.

Kapinėse nuo seno stovėjo keli ąžuoliniai kryžiai ir koplytėlė, kurie XX a. pr. sunyko. Ūkininkas Adakauskas 1938 m. pastatė naują koplytėlę, kurią XX a. II p. prižiūrėjo ir atnaujino Juozas Žilinskas iš Leliūnų.

1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą,[5] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.[6]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. žvalgė Pesčių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Gvazdinskas,[7] 1986 ir 2015 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976. – Nr. 38sg
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. – L. 47, 55
  3. Julius Kanarskas. Mažųjų Žalimų kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 217
  4. Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Mažųjų Žalimų kaimo, Salantų valsčiaus, Kretingos apskrities. Surašė Jonas Gvazdinskas, 1935 m. – Lietuvių kalbos institutas
  5. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 61
  6. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
  7. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 300

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]