Lomžos gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lomžos gubernija
rus. Ломжинская губерния
lenk. Gubernia łomżyńska
KP województwo augustowskie COA.svg
 
KP gubernia płocka (1845-1866) COA.svg
1867 – 1915 Flag of the German Empire.svg
Coat of Arms of Łomża gubernia (Russian empire).png
KP gubernia łomżyńska 1910.svg
Lomžos gubernija (raudona)
Valstybė: Rusijos imperija
Provincija: Lenkijos Kongreso karalystė
Administracinis centras: Lomža
Pavietai: 7 (1895)
Gubernatorius: Lomžos gubernatorius
Gyventojų: 579,592 (1897), 632,300 (1910)
Plotas: 9 845 km² ({{{plotasmetai}}})
Lomžos gubernijos apskritys
Lenkijos Kongreso karalystė 1907 m.

Lomžos gubernija (rus. Ломжинская губерния, lenk. Gubernia łomżyńska) - buvo viena iš Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės gubernijų 18671915 metais. Centras – Lomža. Buvo dabartinės Lenkijos šiaurės rytuose. Plotas 9 845 km². Gubernija ribojosi su Gardino gubernija, Plocko gubernija, Sedlcų gubernija, Suvalkų gubernija ir Varšuvos gubernija bei Prūsijos karalyste.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gubernija suformuota 1867 m., kai buvo perskirstytos Augustavo ir Plocko gubernijos ir iš jų sudarytos trys naujos gubernijos: Lomžos, Plocko ir Suvalkų gubernijos. Iš Augustavo gubernijos į naujai sudarytą guberniją pateko Ščučino, Kolno, Lomžos ir Mazovijos Vysokio apskritys, o iš Plocko gubernijos pateko Ostrolenkos, Ostruvo, Makuvo ir Pultusko apskritys. 1870 m. vasario 26 d. pradėtas naudoti Lomžos gubernijos herbas. 1894 m. Pultusko apskritis buvo priskirta Varšuvos gubernijai.

Suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Apskrities centras Didžiausios gyvenvietės
Kolno apskritis POL Kolno COA.svg Kolnas JedvabnasStaviskai
Lomžos apskritis POL Łomża COA.svg Lomža NovogrudasŠniadovasViznaZambruvas
Makuvo apskritis POL Maków Mazowiecki COA.svg Mazovijos Makuvas KrasnoselcasRužanas
Mazovijos Vysokio apskritis POL Wysokie Mazowieckie COA.svg Mazovijos Vysokis CechanovecasSokolaiTikocinas
Ostrolenkos apskritis POL Ostrołęka COA.svg Ostrolenka Mišinecas
Ostruvo apskritis Herb ostrowi.svg Mazovijos Ostruvas AndžejevasBrokasČiževasNuras
Ščučino apskritis POL Szczuczyn COA.svg Ščučinas GrajevasRadziluvasRaigardasVonsošas

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis gubernijoje gyveno 579 592 gyventojai. Miestuose gyveno 74 824 gyventojai, o kaimuose 504 768 gyventojai.[1]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis[taisyti | redaguoti kodą]

Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą:

Tautybė Lenkai Žydai Rusai Latviai Vokiečiai Ukrainiečiai
Visoje gubernijoje 77,3 % 15,7 % 4,8 % 0,4 % 0,8 % 0,6 %
Kolno 86,3 % 12,5 %
Lomžos 69,0 % 18,3 % 9,8 % 1,0 %
Mazovijos Vysokio 82,7 % 15,8 % 1,1 %
Makuvo 82,1 % 15,1 % 1,7 %
Ostruvo 73,2 % 17,5 % 5,1 % 2,4 %
Ostrolenkos 78,6 % 11,9 % 7,3 % 1,1 %
Ščučino 76,1 % 17,8 % 4,4 %

Gyventojų skaičius apskrityse[taisyti | redaguoti kodą]

Gubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.

Nr. Apskritis Miestas Varstai Gyventojų skaičius
1 Kolno Kolnas (4 891 žm.) 1343,7 73 686
2 Lomžos Lomža (26 093 žm.) 1589,5 117 542
3 Mazovijos Vysokio Mazovijos Vysokis (3 246 žm.) 1246,3 72 431
4 Makuvo Mazovijos Makuvas (7 206 žm.) 1012,8 62 628
5 Ostruvo Mazovijos Ostruvas (10 471 žm.) 1375,0 98 691
6 Ostrolenkos Ostrolenka (12 949 žm.) 1424,2 88 486
7 Ščučino Ščučinas (5 756 žm.) 1274,4 66 128

Gubernijos valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Gubernatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Vardas Pavardė Valdymo laikas
Vasilijus Menkinas
01.01.1867—19.12.1880
Arkadijus Toločanovas
19.12.1880—15.10.1883
Reinholdas Esenas
10.11.1883—17.04.1896
Aleksandras Rogonskojus
19.07.1896—15.03.1897
Jevgenijus Ščirovskis
22.03.1897—02.05.1897
Semionas Korfas
02.05.1897—20.01.1907
Dmitrijus Tatiščevas
20.01.1907—30.06.1909
Semionas Papudoglas
30.06.1909—1917

Vicegubernatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Vardas Pavardė Valdymo laikas
Aleksandras Engelhardtas
01.01.1867—10.06.1870
Jegoras Leontjevas
10.06.1870—08.07.1876
Vasilijus Dolgorukovas
14.10.1876—12.11.1876
Rudolfas Bukshevdenas
12.11.1876—15.12.1883
Michailas Sevastjanovas
15.12.1883—08.10.1887
Nikolajus Bogdanovičius
18.10.1887—15.03.1890
Dionisas Labudzinskis
05.04.1890—26.06.1902
Vladimiras Smirnovas
13.07.1902—14.03.1903
Aleksiejus Rozenšildas-Paulinas
14.03.1903—26.07.1909
Nikita Tatiščevas
26.07.1909—07.03.1911
Aleksandras Janovskis
07.03.1911—1915
Aleksiejus Rodzenko
1915—1916
Michailas Rokmanovas
1916—1917

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]