Lietuvos archeologija (žurnalas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leidinio viršelis

„Lietuvos archeologija“ – Lietuvos archeologijos tęstinis iliustruotas mokslinis leidinys, nuo 1979 m. einantis Vilniuje. Spausdina įvairių laikotarpių Lietuvos archeologinių paminklų tyrimų duomenis, apibendrinamojo pobūdžio studijas ir monografijas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Lietuvos archeologija“ pradėta leisti R. Kulikauskienės iniciatyva. Išeina 1-3 t. per metus. Tomus 1-28 leido Istorijos institutas, nuo t. 29 – Istorijos institutas, Vilniaus universitetas ir Klaipėdos universitetas, nuo t. 30 leidžia Lietuvos archeologijos draugija, Lietuvos istorijos institutas ir Klaipėdos universitetas. Santraukos skelbiamos anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Išėjo 33 tomai. Dalis tomų skirti Lietuvos archeologijos mokslui nusipelniusių archeologų darbams apžvelgti ir sukaktims paminėti.[1]

Svarbiausios publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atsakingieji redaktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valdemaras ŠimėnasLietuvos archeologija (žurnalas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 197 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos archeologija