Kretuonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kretuonas | |
|---|---|
| Vieta | Švenčionių rajonas |
| Plotas | 8,61 km² |
| Kranto linijos ilgis | 16,6 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 5,2 m |
| Didžiausias gylis | 10,9 m |
| Įteka | Žaugėda, Pašaminė, Gylis, Kampupė, Vajuonėlė |
| Išteka | Kretuona |
Kretúonas arba Kretuonis – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, 7 km į šiaurės rytus nuo Švenčionėlių. Didžiausias Švenčionių rajono ir Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras. Ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu. pro ežerą praeina geležinkelis Vilnius - Daugpilis.
Turinys |
[taisyti] Geologija
Plotas 861 ha. Ilgis iš šiaurės į pietus 5,0 km, didžiausias plotis ežero pietinėje dalyje – 2,6 km. Paviršiaus altitudė 145,2 m. Didžiausias gylis 10,9 m, vidutinis gylis 5,2 m. Ežero dubuo išgulėtas ledo luisto. Baseino plotas 154,7 km². Kranto linijos ilgis 16,6 km. Krantai žemi, lėkšti, pietinis ir pietvakarinis krantas pelkėtas, šiaurės vakarinis – apaugęs mišku, yra terasų. Ežere yra 6 salos – Didžioji, Skuivų, Varonių, Galasalė, Alksnių, Beržų; iš viso 25,5 ha, 2 iš jų – didelės.
[taisyti] Geografija
Į ežerą įteka Žaugėda, ištekanti iš Kretuonykščio ežero, Pašaminė, Gylis, Kampupė, Vajuonėlė, ištekanti iš Vajuonio ežero. Išteka Kretuona, įtekanti į Žeimenio ežerą. Kretuonas priklauso Žeimenos baseinui. Ežero pratakumas 90%. Atabradas platus, vakaruose jis smėlingas ir žvyringas. Nendrių ir meldų juosta 30-40 m pločio, kai kur platesnė kaip 150 m. Kretuono šiaurės vakarų krante auga du Kretuonių ąžuolai (gamtos paminklas). [1] Rytiniame krante įsikūrę Reškutėnai, pietiniame – Kretuonys.
[taisyti] Natūra 2000
Kretuonas, kaip svarbi vandens ir pelkių paukščių perėjimo vieta įtrauktas į saugomų teritorijų sąrašą Natūra 2000. Rytinėje ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių, tokių kaip: juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis), juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), pilkoji antis (Anas strepera), putpelė (Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), stulgys (Gallinago media), griciukas (Limosa limosa) ir kiti. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai.
[taisyti] Istorija
Ežero apylinkės apgyvendintos seniai. Kretuono apyežeryje gausu akmens amžiaus gyvenviečių likučių, kurių tyrinėjimams pastaraisiais dešimtmečiais vadovavo archeologas Algirdas Girininkas.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.11: Kremacija-Lenzo taisyklė., 24 psl.

