Kuveito geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
2003 metais Kuveite siautusi smėlio audra, dešinėje matosi dalis Persijos įlankos

Kuveitas yra valstybė ant Persijos įlankos kranto, pietvakarių Azijoje. Didžioji dalis šalies yra dykumos. Tai vieninitelė pasaulio valstybė neturinti ežerų, ar kitokių naturalių gėlo vandens šaltinių. Plotas 17 818 km². Sostinė – Kuveitas įsikūręs ant Kuveito įlankos kranto. Šalis suskirstyta į šešias gubernatorystes (žr. Kuveito gubernijos). Kaiminystėje šiaurinė siena su Iraku – 240 km ir pietinė su Saudo Arabija – 222 km. Kuveitui priskiriamos Bubijano (didžiausia), Failakos, Varbos, ir keletas kitų salų. Aukščiausias taškas – Mutlos ketera, siekia 300 m.

Šalyje išgaunami dideli kiekiai naftos ir gamtinių dujų, pakrantėje žvejojamos krevetės ir perlai. Priklauso naftos prekybos organizacijai OPEC.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuveite beveik vien dykumos, oras sausas ir karštas. Šalyje vidutiniškai iškrenta 150 mm kritulių. Vasarą vidutinė temperatūra 42° – 46° C, žiemą 18° – 28° C. Naktimis temperatūra gali nukristi ir iki 0° C.

Faktinė informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Plotas
  • visas: 17 820 km²
  • sausuma: 17 820 km²
  • vandenys: 0 km²
Jūrinės valdos
  • Teritorinė jūra: 12 jūrmylių
Kranto linijos ilgis
499 km
Sienos
Ekstremalūs taškai
  • Aukščiausia vieta: 306 m
  • Žemiausia vieta: Persijos įlankos krantas, 0 m
Gamtiniai resursai
nafta, gamtinės dujos
Žemės naudojimas
  • dirbama žemė: 0,84 %
  • laikini pasėliai: 0,17 %
  • kita: 98,99 %
Drėkinama žemė
130 km²
Gamtiniai pavojai
  • smėlio audros
  • netikėtų liūčių sukelti potvyniai