Kambodžos geografija

Kambodžos topografija

Kardamono kalnų miškai

Krioklys Pnom Kuleno nacionaliniame parke

Kambodžos geografija – Kambodžos Karalystės gamtinių sąlygų aprašymas.

Padėtis

Kambodža įsikūrusi Pietryčių Azijoje, Indokinijos pusiasalyje. Šalis šiaurės vakaruose ribojasi su Tailandu (817 km), šiaurės rytuose su Laosu (555 km), rytuose ir pietryčiuose su Vietnamu (1158 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 2530 km.

Šalis turi 443 km ilgio Siamo įlankos (Indijos vandenyno dalis) pakrantės ruožą. Pakrantė žema, gausu įlankų (didžiausia Kampong Somo), priekrantėje – mažų salų (didžiausios – Kongas ~105 km², Rongas 78 km², Thmėjus 40 km², Rong Sanlemas 25 km²).

Paviršius

Didžiąją šalies dalį (~75 %) užima aliuvinė, tektoniniame duburyje slūgsanti Kambodžos lyguma, iškylanti iki 100 m. Dabar ji tankiai apgyvendinta ir sukultūrinta. Siaura žemuma taip pat plyti pajūryje.

Kalnai kyla tik šalies pakraščiuose – pagrindinis masyvas yra pietvakariuose stūksantys Kardamono (Kravano) kalnai, iškylantys iki 1813 m (Oralio kalnas, aukščiausia šalies vieta). Pačioje šiaurėje, Tailando pasienyje stūkso Dangreko kalnai, šiaurės rytuose (Vietnamo pasienyje) – Anamo kalnų vakarinės atšakos rytuose – Vidurio plynaukštė, pietvakariuose – Dramblių (Damrėjaus) kalnai (aukštis 500–1000 m). Kambodžos pietuose gausu karstinių reljefo formų, urvų.

Klimatas

Kambodžai būdingas musoninis subekvatorinis klimatas. Sausasis metų laikas tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio, o kitu metu – liūčių sezonas (musonas). Lygumoje temperatūra svyruoja tarp 26 ir 30 °C, tačiau prieš liūčių sezoną oras gali įkaisti iki 38 °C, o šaltomis naktimis atvėsti žemiau 20 °C. Šalčiausi mėnesiai – gruodis, sausis, šilčiausi – balandis, gegužė.

Sukultūrinita Kambodžos lyguma Siem Reapo apylinkėse

Per metus iškrinta 750–2000 mm kritulių. Mažiau jų tenka lygumai (800–1400 mm), o daugiausia Kardamono kalnų pietvakariniams šlaitams – iki 5000 mm kritulių. Musono metu dažnai kyla potvyniai. Atogrąžų ciklonai šalį pasiekia retai.

Hidrografija

Beveik visa Kambodža patenka į Mekongo baseiną. Pro šalį teka šios didžiausios Pietryčių Azijos upės žemupys (~500 km), pietryčiuose pradedantis šakotis į Mekongo deltą (Basako atšaka). Musonų metu upė smarkiai ištvinsta ir, sumažėjus deltos pratakumui, pradeda lietis į Tonlesapo ežerą, smarkiai padidindama jo plotą. Sausmečiu vanduo iš Tonlesapo pro Tonlesapo upę išteka į Mekongą.

Kitos didesnės upės Mekongo baseine: Kongas, Sanas, Srepokas, Senas, Činitas, Sangkeras. Keletas trumpų upių teka tiesiai į jūrą. Upės slenkstėtos, kalnuose yra krioklių.

Ištvinęs Tonlesapo ežeras

Iš urvo kylantys šikšnosparniai

Rong Sanlemo salos pakrantė

Vienintelis didelis ežeras Kambodžoje – kintamo ploto Tonlesapas. Šiaurės rytuose užgesusiame krateryje telkšo nedidelis Jeak Laomo ežeras.

Per potvynius (tirpstant kalnų sniegui ir ledynams bei per musonines liūtis) kasmet užliejama apie 20 000 km² žemės. Dažni katastrofiški potvyniai (2011, 2012, 2020 m.).

Dirvožemiai

Kalnuotose vietovėse vyrauja rūgštūs mažai derlingi geležaliumžemiai, Kambodžos šiaurės vakaruose – kiek derlingesni geltonžemiai, Kambodžos lygumoje ir upių slėniuose – derlingi šlynžemiai, verstžemiai, pajūryje – druskingi salpžemiai.

Gyvoji gamta

XX a. antroje pusėje miškai užėmė 72 % Kambodžos teritorijos, bet dėl jų kirtimų ir dirvožemių kultūrinimo dabar jų belikę ~44 %.

Didžioji Kambodžos lygumos dalis sukultūrinta, tačiau užliejamose Tonlesapo ežero pakrantėse veši mangrovės, dideli šlapynių plotai, aukštesnėse vietose – sausieji atogrąžų miškai, savanos. Didesni sezoniškai drėgnų atogrąžų miškų masyvai veši Anamo kalnuose bei Kardamono kalnuose, kur vyrauja sparneniai, koralmedžiai, šorėjos, ksilijos. Jūros pakrantėje veši miškai, mangrovės, palmių giraitės.

Kambodžoje yra dramblių, buivolų, bantengų, gaūrų, kuprėjų, elnių, tigrų, panterų, leopardų, leopardinių kačių, malajinių lokių, raudonųjų vilkų, beždžionių; gausu roplių (gyvačių, krokodilų, vėžlių, varanų). Paupiuose peri pelikanai, flamingai. Pnom Sampeau urvyne (Batambango provincija) gyvena milžiniškos šikšnosparnių kolonijos. Tonlesapo ežere – viena didžiausių pasaulyje gėlavandenių žuvų įvairovių.

Saugomos teritorijos užima apie 14,1 % Kambodžos teritorijos. Šalyje įsteigti 8 nacionaliniai parkai: didžiausi – Pietų Kardamono kalnų nacionalinis parkas (4103 km²), Centrinių Kardamono kalnų nacionalinis parkas (4010 km²), Viračėjaus nacionalinis parkas Anamo kalnuose (3380 km²). Taip pat yra keletas gamtos rezervatų, draustinių, gamtos paveldo parkų. 5 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės: Mekongo vidurupis, Kapiko ir aplinkinės salos, Preako ir Khlangjajaus upių santaka, Boeng Čhmaras, Prek Toalas ir Stung Senas (apie Tonlesapo ežerą).