Irako geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Irako topografinis žemėlapis

Irako geografija – gamtinės sąlygos Azijos valstybėje Irake.

Padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irakas yra Artimuosiuose Rytuose. Bendras jo sausumos sienų ilgis – 3631 km. Ribojasi su Iranu (1458 km), Jordanija (181 km), Kuveitu (242 km), Saudo Arabija (814 km), Sirija (605 km), Turkija (331 km). Kranto linijos ilgis – 58 km. Pakrantėje yra koralų rifų.[1]

Paviršius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnis Sindžaro kalnuose

Didžiąją šalies dalį užima Mesopotamijos žemuma, kuri skiriama į dvi dalis: Aukštutinę Mesopotamiją, kurią užima kalvota plynaukštė, vadinama Džazira ir Žemutinę Mesopotamiją, kurią sudaro plokščia aliuvinė lyguma (aukštis mažiau kaip 100 m). Kalnuota yra šiaurės rytinė šalies dalis – Irako Kurdistanas. Čia yra Kurdistano kalnų dalis ir Zagroso priekalnių vakarinis pakraštys. Šiuose kalnuose, ties siena su Iranu, stūkso aukščiausia šalies vieta – Šecha Daro kalnas (3611 m).[2]

Džazirą šiaurėje juosia Sindžaro (1463 m), rytuose – Makchulio, Hamrino kalnagūbriai.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas šalies šiaurėje pereinamasis iš Viduržemio jūros tipo į žemyninį subtropinį, pietuose – žemyninis atogrąžų. Irake būdinga karšta ir sausa vasara, šilta lietinga žiema. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 10–13 °C, liepos 32–35 °C. Žiemą kalnuose sninga, žemiausia temperatūra –18 °C. Šalies šiaurėje per metus iškrinta iki 500 mm, Kurdistano kalnuose – iki 1000 mm, pietuose – iki 160 mm, pietvakariuose – iki 100 mm kritulių (daugiausia gruodžio–sausio mėnesiais).[3] Vasarą dažnos smėlio audros.

Smėlio audra Faludžoje

Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +52 °C (Nasirija, 2011 m. rugpjūčio 2 d.).[4]

Vidaus vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mesopotamijos pelkynai

Didžiausios Irako upės yra Tigras (ilgis Irake 1418 km) ir Eufratas (1233 km); žemupyje jos susilieja ir sudaro Šat al Arabą, kuris įteka į Persijos įlanką. Šiaurės Irake teka Tigro ir Eufrato intakai – Chabūras, Didysis Zabas, Mažasis Zabas, Adhaimas, Dijala. Irako pietvakariuose daug vadžių; didžiausios – Chauranas (380 km), druskingas Milho ežeras, Ghadafas, Ubaijidas. Mesopotamijos žemumoje gausu ežerų; didžiausi: Chamaras, Tartaras (dirbtinis). Kurdistane yra didžiausias šalyje Dukano tvenkinys. Mažesnių tvenkinių, drėkinamųjų kanalų gausu visoje Mesopotamijos žemumoje. Aplink Šat al Arabą yra dideli pelkynų plotai (Mesopotamijos maršos).

Dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irako vakaruose ir šiaurės vakaruose vyrauja akmeningi ir žvyringi kalciažemiai, Džaziros plynaukštėje – kaštonžemiai, Mosulo apylinkėse – verstžemiai, Kurdistano kalnuose – gipsažemiai, Mesopotamijos žemumoje – druskožemiai, kurie dėl intensyvios žemdirbystės sukultūrėjo ir tapo trąšažemiais, Tigro ir Eufrato slėniuose – salpžemiai, Mažojo Nefudo dykumoje – smėlingi pradžiažemiai.[3]

Finikai Kerbelos soduose

Gyvoji gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mesopotamijos žemumos pietuose veši nendrynai, meldynai, paupiuose auga gluosniai, tuopos, toliau aplink – datuliniai finikai, oleandrai, akacijos, halofitai. Džaziros plynaukštėje būdingas stepių, pusdykumių kraštovaizdis (eglūnai, saksaūlai, kserofitiniai augalai). Vakaruose ir pietvakariuose plyti Sirijos dykuma ir Arabijos dykuma.

Kurdistane būdingos stepės su dygiais krūmynais, o kalnuose auga ąžuolai, pušys, eglūnai, gluosniai, tuopos.

Gyvūnija panaši į kitų Artimųjų Rytų šalių (gazelės, šakalai, dryžuotosios hienos), tačiau prie pelkynių gamta įvairesnė (šernai, lapės, buivolai, gausu vandens paukščių – flamingai, pelikanai, žąsys, antys, gulbės, garniai). Irake gausu graužikų, roplių (varanų, gyvačių), vabzdžių (yra platinančių ligas uodų).[3]

Tigro ir Eufrato tarpupio pelkėta Ahvaro teritorija pietų Irake įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Thomas Pohl; Sameh W. Al-Muqdadi; Malik H. Ali; Nadia Al-Mudaffar Fawzi; Hermann Ehrlich; Broder Merkel. „Discovery of a living coral reef in the coastal waters of Iraq“. Scientific Reports. 4: 4250.
  2. Cheekha Dar, Iran/Iraq, peakbagger.com
  3. 3,0 3,1 3,2 Irako gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  4. [1]