Uzbekijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Uzbekijos žemėlapis

Uzbekijos plotas:

  • bendras: 447 400 km²
  • sausuma: 425 400 km²
  • vanduo: 22 000 km²

Uzbekijai priklauso dalis Aralo jūros su 420 km kranto linija.

Sausumos sienų ilgis: 6 221 km. Su Afganistanu − 137 km, su Kazachija − 2 203 km, su Kirgizija − 1 099 km, su Tadžikija − 1 161 km, su Turkmėnija − 1 621 km.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tianšanis

Uzbekija išsidėsčiusi Vidurinės Azijos šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Apie 80 % Uzbekijos teritorijos užima Turano žemumos dalis. Uzbekijos šiaurės vakaruose yra Ustiurto plynaukštės rytinė dalis (iki 292 m aukščio) su Barsakelmeso, Asake Audano duburiais. Į rytus nuo plynaukštės − aliuvinė Amudarjos žemupio lyguma, Uzbekijos šiaurėje ir centre yra žema Kyzylkumo smėlio dykuma su pavieniais atlikuonimis (Bukantau, 764 m, Tamdytau, 922 m, Kuldžuktau, 785 m) yra uždarų įdubų (Mynbulako, -12 m). Rytuose Turano žemuma įsiterpia tarp kalnagūbrių, šiaurėje pereina į Alkanąją, vidurio dalyje − į Karnabčiulio, pietuose − į Karšio stepę.

Uzbekijos šiaurės rytuose ir rytuose yra kaledoninės ir hercininės kalnodaros vakarų Tianšanio kalnų pakraštys su Ugamo, Pskemo, Talaso, Čiatkalo kalnagūbrių dalimis, pietryčiuose − Gisaro Alajaus dalis su Turkestano, Zeravšano, Gisaro kalnagūbrių atšakomis. Tarp kalnų − Ferganos slėnis. Uzbekijos rytuose būna žemės drebėjimų.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas Uzbekijoje kontinentinis − šiaurėje vidutinių platumų, pietuose subtropinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo 2−3 pietryčiuose iki -10 °C šiaurės vakaruose, liepos 25−30 lygumose ir priekalniuose, 31−32 °C pietryčiuose. Absoliutūs maksimumai lygumose ir priekalniuose 42−47, absoliutūs minimumai -35, -38 °C šiaurės vakaruose. Kritulių lygumose 70−150 mm per metus, kalnuose iki 1 000 mm (daugiausia jų žiemą ir pavasarį). Sniego danga nepastovi. Vyrauja šiaurės rytų ir šiaurės vėjai.

Upės ir ežerai[taisyti | redaguoti kodą]

Syrdarja

Uzbekijoje yra apie 600 upių. Visos jos priklauso Aralo jūros baseinui. Didžiausios upės − Syrdarja (su intaku Čirčiku) ir Amudarja (su intakais Surchandarja, Šerabadarja, Zeravšanu). Amudarja, įtekėdama į Aralą, sudaro plačią deltą. Lygumose upių mažai: vasarą jos nusenka, žemupiai išdžiūsta. Kalnų upės sraunios, vandeningos, patvinsta pavasarį ir vasaros pradžioje. Prie jų yra pastatyta hidroelektrinių, jų vandeniu drėkinami laukai. Ežerų daugiausia yra upių slėniuose ir Amudarjos deltoje. Didžiausias ežeras − Aralas. Kalnuose yra nedidelių ledynų.

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Uzbekijos smėlio dykumose paplitę šokliai, smiltpelės, starai, barchaninės katės, saksaūliniai kėkštai, medšarkės, kūltupiai, gekonai, apvaliagalviai, smėliniai smaugliukai. Molingose ir akmeningose dykumose − stepinės agamos, varanai, vėžliai, efos, kobros. Tugajuose − nendrinės katės, šakalai, šernai, fazanai, juodieji varnai, devynbalsės. Oazėse − mažieji purpleliai, žvirbliai, kregždės. Nuo dykumų iki aukštikalnių paplitusios lapės, vilkai, apuokai, kilnieji ereliai. Syrdarjoje ir Amudarjoje yra 3 endeminės plokščiasnapių rūšys.

Gamtos apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Uzbekijoje yra nemažai rezervatų. Didžiausieji:

  • Čiatkalo (saugoma Tianšanio landšaftų kompleksas),
  • Zaamino (saugoma Turkestano kalnagūbrio gamtinio komplekso augalija),
  • Aral Baikambaro (saugoma Amudarjos salos augalija).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]