Izraelio geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Izraelis iš kosmoso

Izraelis – valstybė, išsidėsčiusi Vakarų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje (Levante). Šiaurėje ribojasi su Libanu (79 km), šiaurės rytuose – su Sirija (76 km), rytuose – su Jordanija (238 km), pietvakariuose – su Egiptu (255 km). Vakarinį šalies pakraštį skalauja Viduržemio jūra (180 km). Pietuose turi trumpą pakrantę su Akabos įlanka. Iki 1967 m. Izraelio teritorija buvo 20 700 km², kurios sudėtyje buvo 445 km² vidaus vandenų. Šalies plotis 10–114 km. Po 1967 m. karo Izraelis okupavo 7099 km² teritoriją: Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas.

Geografinės koordinatės: 31°30′N 34°45′E / 31.5°N 34.75°E / 31.5; 34.75Koordinatės: 31°30′N 34°45′E / 31.5°N 34.75°E / 31.5; 34.75

Topografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šalis padalinta į keturis gamtinius regionus: pajūrio lygumą, centrines aukštumas, Riftinį slėnį ir Negevo dykumą.

Ekstremalūs aukščio taškai

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Izraelis patenka į subtropinio, Viduržemio jūros tipo klimato juostą. Vasaros ilgos, karštos ir sausos, žiemos trumpos, vėsios ir drėgnos. Vasaros labai drėgnos jūros pakrantėje, tačiau Negevo dykumoje – labai sausos. Šalčiausias mėnuo – sausis (5–12 °C), karščiausias – rugpjūtis (18–38 °C). Karščiausiu Izraelio miestu laikomas Ejlatas. Daugiau nei 70 % kritulių iškrenta lapkričio – kovo mėnesiais. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje – apie 900 mm. Sausio – vasario mėnesiais kalnuose ir centrinėse aukštumose (taip pat ir Jeruzalėje) galimas sniegas. Vasarą dažni škvalai, audros.

Gamtiniai pavojai
  • smėlio audros
  • sausros
  • staigūs potvyniai
  • periodiniai žemės drebėjimai.

Politinė geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Teritorija
  • Visas: 20 770 km²
  • Sausuma: 20 330 km²
  • Vandenys: 440 km²
Ribos
Kranto linija
273 km
Jūrinės valdos
  • 12 jūrmylių ruožas (22,2 km)
  • Šiauriausia vieta: Sirijos, Golano aukštumų ir Libano sienų sankirtoje
  • Ryčiausia vieta: neįvardinta vieta Sirijos pasienyje
  • Piečiausia vieta: pasienyje se Egiptu Akabos įlankos pakrantėje
  • Vakariausia vieta: Egipto ir Gazos ruožo sienų sankirtoje

Ekonominė geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gamtiniai ištekliai
Varis, fosfatai, bromidai, potašas, molis, smėlis, siera, asfaltas, manganas; nedideli gamtinių dujų ir naftos kiekiai
Žemės naudojimas
  • ariama žemė: 17,02 %
  • laikini pasėliai: 4,17 %
  • kita: 78,81 %
Drėkinama žemė
1 990 km²