Kolainiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie Viduramžių pilį prie Nemuno žr. Kolainių pilis.
Portal.svg
Kolainiai
[[Image:|250px]]

Kolainiai
Koordinatės 55°45′00″N 22°36′11″E / 55.750°N 22.603°E / 55.750; 22.603 (Kolainiai)Koordinatės: 55°45′00″N 22°36′11″E / 55.750°N 22.603°E / 55.750; 22.603 (Kolainiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Užvenčio seniūnija
Gyventojų skaičius 315 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kólainiai
Kilmininkas: Kólainių
Naudininkas: Kólainiams
Galininkas: Kólainius
Įnagininkas: Kólainiais
Vietininkas: Kólainiuose

Kolainiai – kaimas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  223  UžventisVarniai , 5 km į pietvakarius nuo Užvenčio, Ventos aukštupyje, gražioje kalvotoje vietovėje. Seniūnaitijos centras.

Stovi Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia (atstatyta, pašventinta 1997 m.), Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė (įrengta 1940 m.), veikia Kolainių pagrindinė mokykla, medicinos punktas, biblioteka.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1257 m. Mindaugo užrašuose minima Kolainių (Kulene) žemė, tapatintina su Kolainių pilimi apie Jurbarką. 1512 m. minimas Kolainių dvaras. XVI a. viduryje pradėjo veikti Kolainių evangelikų reformatų bažnyčia (iki 1785 m.), 1740 m. – katalikų bažnyčia, uždaryta po 1864 m. 1750 m. J. Adamkavičius su žmona, nesulaukę palikuonių, visą dvaro žemę su aplinkiniais kaimais užrašė karmelitams, įsteigė vienuolyną ir pastatydino jam pastatus. Jonas Adamkevičius mirė 1763 m., tuomet dvarą perėmė vienuolyno viršininkas Benediktas Paulavičius. Jo žinioje buvo dvaras, 14 kaimų, iš viso apie 300 valakų žemės.

Valdomas vienuolyno Kolainių miestelis išaugo. Uždarius jėzuitų ordiną, 1797 m. Kolainių karmelitai perėmė jėzuitų Kražių gimnaziją. 1817 m. Kolainiuose įkūrė ir iki 1835 m. išlaikė 6 klasių apskrities mokyklą, 18281831 m. gimnazija, į kurią iš Kražių perkėlė apie 100 mokinių. Joje gimnazistai mokėsi vokiečių, prancūzų kalbų, fechtavimo, muzikos. 1831 m. ją baigė Laurynas Ivinskis, mokėsi Serafinas Laurynas Kušeliauskas. Mokykla klestėjo, bet po 1831 m. sukilimo, kai daug mokinių prisijungė prie sukilėlių, 1835 m. caro valdžia ją uždarė.

1831 m. Kolainiuose veikė J. Sirevičiaus sukilėlių būrys, prie Kolainių įvyko susirėmimų su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Po 1863 m. sukilimo rusų valdžia uždarė ir patį vienuolyną. Į jį atkelti kolonistai stačiatikiaiSibiro – Blagoveščensko miesto. Kurį laiką ir bažnytkaimį bandyta vadinti Blagoveščenskoje (rus. Благовещенское). Stačiatikiai 1867 m. katalikų bažnyčią perstatė į cerkvę, naudojosi buvusio vienuolyno pastatais.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje veikė paštas, teismas, kelios parduotuvės. 1905 m. gyventojai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. 1922 m. cerkvė pertvarkyta į katalikų bažnyčią, 1942 m. pastatyta nauja medinė Kolainių Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo nedidelis saldainių fabrikas. Po karo Kolainių apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Lietuvos partizanai. 19531992 m. tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m., 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 8 kaimo gyventojus. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Patumšių valsčius Žemaitijos seniūnija
18641905 m. Užvenčio valsčiaus centras  ?
19501962 m. Kolainių apylinkės centras Užvenčio rajonas
19621969 m. Kelmės rajonas
19691995 m. Užvenčio apylinkė
1995 Užvenčio seniūnija Kelmės rajono savivaldybė


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2001 m.
1861 m. 1880 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1978 m.[4] 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
100 364 313 271 295 222 299 266 323 315


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Kaime gimė:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kolainiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 359 psl.
  3. Kolainiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 175 psl.
  4. Kolainiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 604 psl.
  5. Kolainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 353 psl.
  • Kolainiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 463 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]