Kaukazas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kaukaz)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Elbrusas

Kaukazas (gruz. კავკასია, rus. Кавказ, azer. Qafqaz, arm. Կովկաս, karač. Къаукъаз) – regionas tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Kaukazo regioną sudaro Kaukazo kalnai ir gretimos žemumos. Aukščiausia regiono vieta – Elbruso kalnas (5 642 m).

Kaukaze yra 4 nepriklausomos valstybės: Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir Rusija. Trys šio regiono teritorijos – Abchazija, Kalnų Karabachas ir Pietų Osetija yra paskelbusios savo nepriklausomybę, tačiau tai nepripažįstama tarptautiniu mastu. Tai etniškai ir lingvistiškai vienas įvairiausių regionų Žemėje. Kaukazo regionas (Caucasia) geografiškai priklauso Azijai, tačiau istoriškai ir kultūriškai jis dažnai priskiriamas Europai.

Graikų mitologijoje Kaukazas (sen. gr. Καύκασος = Kaukasos) buvo vienas iš stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalė Prometėją.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Petroglifai Gobustane, Azerbaidžanas, datuojami 10 000 m. pr. m. e. rodo klestinčią kultūrą. Tai UNESCO Pasaulio paveldo vieta.

Dėl Kaukazo pozicijos tarp Turkijos, Irano ir Rusijos jis buvo kultūrinių, karinių, religinių ir politinių konkurencijų arena. Ten šios trys šalys vykdė ekspanciją. Beveik per visą istoriją Kaukazas buvo Irano įtakos sferoje, bet XIX a. Kadžarus išvijo Rusijos imperija.[1]

Valdant Ašurbanipalui (669–627 m. pr. m. e.) Asirijos imperija siekė Kaukazo kalnus. Šiame regione buvo Armėnijos, Kaukazo Albanijos, Kolchidės, Kaukazo Iberijos ir kitos karalystės. Vėliau Kaukazas buvo prijungtas prie įvairių Irano imperijų, tarp jų medų, Achemenidų, partų ir Sasanidų. 95-55 m. pr. m. e. valdant Tigranui Didžiajam Armėnijos karalystė tapo imperija, kurios vasalėmis buvo Iberija, Albanija, Partija, Atropatenė, Mesopotamija, Kapadokija, Kilikija, Sirija, Nabatėjų karalystė, Judėja. Imperijos plotas buvo 3 mln. kvadratinių kilometrų. Tigranas Didysis buvo paskutinis stiprus helenistinis karalius ir stipriausias regione 67 m. pr. m. e. Tuo metu zoroastrizmas tapo dominuojančia religija regione išskyrus pačią Armėnijos karalystę. Vėliau dėl regiono kovojo Persija ir Bizantija, kelis kartus užėmusi sritį, bet neišlaikiusi.

Kai Armėnija tapo pirma krikščioniška valstybe pasaulyje 301 m., o Albanijoje ir Gruzijoje irgi paplito krikščionybė, ji pradėjo stelbti zoroastrizmą. Musulmonams užėmus Iraną, regioną užėmė arabai, atsirado Armėnijos emyratas. Bet po kelių sukilimų 884\885 m. Armėnija tapo nepriklausoma ir kelis kartus sumušė arabų armijas. Tuo metu Armėnijos sostine buvo Anis su 200 tūkst. gyventojų ir „1001 bažnyčia“. Šalies galios viršūnė buvo Gagiko I valdymas, kai Iberija ir Albanija buvo vasalėmis. 1045 m. Armėniją užėmė Bizantija. XII a. Gruzijos karalius Dovydas Statytojas išvijo musulmonus iš Kaukazo, Gruzijos karalystė viešpatavo regione. 11941204 m. Gruzijos karalienės Tamaros armija sutriuškino įsiveržusius turkus, vykdė reidus į jų valdomą Pietų Armėniją. Gruzija tęsė karus už Kaukazo ribų. Laikinai žlugus Bizantijai 1204 m., Gruzija buvo galingiausia krikščioniška šalimi visuose Artymuose Rytuose. Vėliau KAukazą valdė turkai, mongolai, vietinė karalystės, Persija ir galiausiai Rusija.

Šiuolaikiniai laikais dėl Kaukazo varžėsi Turkija, Persija ir Rusija, kuri laimėjo grumtynes. Regionas buvo du kartus sujungtas per Rusijos pilietinį karą kaip Užkaukazės demokratinė federalinė respublika 1918 m. balandžio 9 d. – gegužės 26 d., o po to sovietų Užkaukazės TFSR 1922 m. kovo 12 d. – 1936 m. gruodžio 5 d.

XX a. penktame dešimtmetį čečėnai, ingušai (kartu 480 tūkst.), balkarai, karačiajai, turkai meschetinai (120 tūkst.), kurdai, Kaukazo vokiečiai (beveik 200 tūkst.) buvo masiškai tremiami į Sibirą ir Vidurio Aziją. Pagal Nicolas Werth, iš 600 tūkst. Kaukazo tremtinių 19431944 m. ketvirtis buvo mirę 1948 m.[2]

Žlugus Tarybų Sąjungai, Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija tapo nepriklausomi 1991 m. Po to Kaukaze kilo daug tautinių karų ir pasienio konfliktų: Kalnų Karabacho karas (1988–1994 m.), Osetinų-ingušų konfliktas (1989–1991 m.), Abchazijos karas (1992–1993 m.), Pirmasis Čečėnijos karas (1994–1996 m.), Antrasis Čečėnijos karas (1999–2009 m.) ir Pietų Osetijos karas (2008).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kaukazo kalbos.

Kaukaze daug kalbų ir kalbų šeimų. Regione daugiau nei 50 tautų.[3] Trys kalbų šeimos būdingos tik Kaukazui, be to čia kalbama indoeuropiečių kalbomis (armėnų kalba, osetinų kalba), tiurkų kalbomis (azerbaidžaniečių kalba). Rusų kalba labai dažna.

Kaukazo žmonės stačiatikiai, Rytų ortodoksai arba musulmonai. Šiizmas labai paplitęs Azerbaidžane.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka