Ečmiadzino katedra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ečmiadzino katedra
Pasaulio paveldo sąrašas

Ejmiadzin Cathedral2.jpg
Ečmiadzino katedra
Vieta Armėnijos vėliava Armėnija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iv
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1011
Regionas** Europa
Įrašymo istorija
Įrašas 2000  (24 sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Ečmiadzino katedraVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Ečmiadzino katedra (arm. Մայր Տաճար Սուրբ Էջմիածին Mayr Tajar Surb Ejmiatsin) – IV a. armėnų bažnyčia Vaharšapato mieste, Armėnijoje. Tai seniausia valstybės pastatyta bažnyčia pasaulyje. Ečmiadzino katedra yra centrinė Armėnų apaštališkoji bažnyčios katedra. Ji įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bažnyčios pirmą baziliką pastatė Šv. Gregorijus Švietėjas 301303 m., kai Armėnija tapo pirma krikščioniška šalimi pasaulyje. Gregorijus pakrikštijo karalių Tiridatą III Armėną ir jo dvariškius.[1]

Pagal V a. armėnų analus, Šv. Gregorijui vizijoje pasirodė Kristus, besileidžiantis iš dangaus ir su auksiniu kūju trenkiantis į žemę, kad parodytų, kur pastatyti bažnyčią. Todėl patriarchas bažnyčiai ir miestui suteikė Ečmiadzino vardą, kuris reiškia „vieta, kur Vienintelis Kūrėjas nusileido“.

480 m. Vahanas Mamikonianas, Sasanidų paskirtas Armėnijos valdytoju, įsakė apgriuvusią baziliką pakeisti nauja kryžiaus formos bažnyčia.

618 m. medinį kupolą pakeitė akmeninis, paremtas 4 stulpais, arkomis sujungtais su išorinėmis sienomis. Dabartinė katedra atrodo panašiai.

Freskos viduje ir ekstravagantiškos rotondos aplink apsides atsirado XVIII a. pradžioje. Triaukštė varpinė pastatyta 50 metų anksčiau.

Katedra turėjo didžiausią viduramžių rankraščių kolekciją, bet jie buvo perduoti Matenadaranui Jerevane.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Academic American Encyclopedia, p 172, Grolier Incorporated.