Ečmiadzino katedra
| Ečmiadzino katedra | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Ečmiadzino katedra | |
| Vieta |  Armėnija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1011 |
| Regionas** | Europa |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2000 (24 sesija) |
  Ečmiadzino katedra šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Ečmiadzino katedra |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Ečmiadzino katedra (arm. Մայր Տաճար Սուրբ Էջմիածին Mayr Tajar Surb Ejmiatsin) – IV a. armėnų bažnyčia Vaharšapato mieste,[1] Armėnijoje. Tai seniausia valstybės pastatyta bažnyčia pasaulyje. Ečmiadzino katedra yra centrinė Armėnų apaštališkoji bažnyčios katedra. Ji įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčios pirmą baziliką pastatė Šv. Grigalius Švietėjas 301–303 m., kai Armėnija tapo pirma krikščioniška šalimi pasaulyje. Grigalius pakrikštijo karalių Tiridatą III Armėną ir jo dvariškius.[2]
Pagal V a. armėnų analus, Šv. Grigaliui vizijoje pasirodė Kristus, besileidžiantis iš dangaus ir su auksiniu kūju trenkiantis į žemę, kad parodytų, kur pastatyti bažnyčią. Todėl patriarchas bažnyčiai ir miestui suteikė Ečmiadzino vardą, kuris reiškia „vieta, kur Vienintelis Kūrėjas nusileido“.
480 m. Vahanas Mamikonianas, Sasanidų paskirtas Armėnijos valdytoju, įsakė apgriuvusią baziliką pakeisti nauja kryžiaus formos bažnyčia.
618 m. medinį kupolą pakeitė akmeninis, paremtas 4 stulpais, arkomis sujungtais su išorinėmis sienomis. Dabartinė katedra atrodo panašiai.
Freskos viduje ir ekstravagantiškos rotondos aplink apsides atsirado XVIII a. pradžioje. Triaukštė varpinė pastatyta 50 metų anksčiau.
Katedra turėjo didžiausią viduramžių rankraščių kolekciją, bet jie buvo perduoti matenadaranui Jerevane.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Senovės Vaharšapatas -
Katedros įėjimas -
Išorės reljefo detalė -
Varpinė
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vaharšapat. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Academic American Encyclopedia, p 172, Grolier Incorporated.
| ||||||||||
