Katalonijos turizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Katalonijos padėtis

Katalonija yra pasaulinės reikšmės turizmo kryptis. Šalies patrauklumą turizmo prasme iš vienos pusės lemia kontrastingi kraštovaizdžiai nuo Pirėnų iki Viduržemio jūros, iš kitos pusės Katalonija ir ypač jos centras Barselona turi turtingą kultūrinę tradiciją. Katalonijos pakrantės nuo Kosta Bravos iki Kosta Dorados nuo pat turizmo atsiradimo buvo mėgiamos poilsiautojų.

Ekonominė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barselonos miesto simbolis – Šv. Šeimynos bažnyčia.

Turizmas sudaro 12 % Katalonijos BVP ir yra viena iš jos ekonomikos pagrindinių šakų. Tiek turistų skaičius, tiek pajamos iš turizmo paskutiniais metais nuolat auga. 2014 m. Kataloniją aplankė 30,2 mln. turistų, o pajamos iš turizmo išaugo nuo 12,3 mln. eurų 2012 m. iki 15,1 mln eurų 2014 m.[1] Katalonijos turizmo sektoriuje dirba apie 400 000 žmonių, daugelis pagal laikinas ir sezonines darbo sutartis.[2]

Vystant turizmą šalies vidinėje dalyje, kuris remiasi gamta, kalnų sportu, gastronomija ir kaimo turizmu, turistų skaičius augo ne tik pajūryje, kur jis labai priklauso nuo sezono. 2012 m. ne vasaros sezono metu iš turizmo buvo uždirbta 6 mln., o 2014 m. – jau 7,3 mln Eur. Nesezono metu turistai išleidžia daugiau, nei vasaros sezono metu pajūryje: vasarotojai 2014 m. rugpjūtį išleido vidutiniškai 100 eurų per dieną, o pavasarį ir žiemos mėnesiais apsilankę turistai išleido iki 140 eurų per dieną. Besikeičianti turistinių paslaugų pasiūla leido prailginti vidutinį turistų apsilankymo ilgį nuo 7,2 dienų 2012 m. iki 7,5 dienų 2014 m.

Katalonija yra antra pagal svarbą Ispanijos turistų kryptis (po Andalūzijos).[3] Didžioji dalis turistų atvyksta iš kitų Europos valstybių (86,4 %, 2014 m.). 2016 m. Kataloniją be vietinių ir Ispanijos gyventojų aplankė 18 mln. turistų iš užsienio.[4] Be Ispanijos turistai daugiausia atvyksta iš septynių tradicinių turistų kilmės šalių – Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Belgijos ir Skandinavijos. Jos sudaro 67,4 % į Kataloniją atvykstančių turistų (neskaitant Ispanijos). Iš vadinamųjų BRICS šalių (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) atvyksta 7,3 % turistų. 2014 m. apie trečdalį turistų skaičiaus sudarė vidaus turistai, t. y. pačios Katalonijos gyventojai (ši turistų grupė išleidžia tik 6,6 % visų turistų išleidžiamų pinigų).[1]

Katalonijos turizmo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmo ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmo Katalonijoje ištakas galima rasti XVIII-XIX a. Tuo metu Kataloniją savo platesnių kelionių po Iberijos pusiasalį metu lankė daugiausia dviejų grupių keliautojai: mokslo ištroškę švietėjai, kurie jau nuo XVIII a. keliavo per Kataloniją ir romantikai, kurie šalį daugiausia atrado XIX a. Abi grupės greitai įsitikino, kad Katalonija turi mažai bendro su likusia Ispanijos dalimi, tačiau šį pastebėjimą vertino skirtingai: švietėjai gyrė šalies pažangą ir sąlyginai toli pažengusią Katalonijos industrializaciją vertino pozityviai. Romantikai buvo nusivylę, kad regionas neatitinka jų pirminio supratimo apie autentiškąją Ispaniją.

Katalonų ekskursionizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirėnų kraštovaizdžiai

Tikraisiais turizmo Katalonijoje pradininkais, kurie tikslingai keliavo po regioną siekdami pažinti jo kraštovaizdį, kultūrą ir gyvenimo būdą, buvo patys katalonai. XIX a. pabaigoje susiformavo katalonų ekskursionizmo srovė, kurią veikė dar du tuo metu atsiradę reiškiniai: visoje Europoje plintantys Alpių klubai ir katalonų Renesanso (Renaixença) judėjimas, kurio tikslas buvo atgaivinti katalonų kalbą ir kultūrą. Ekskursionistai įtvirtino keliavimą kaip pripažintą laisvalaikio leidimo būdą. Ekskursionistų naujai atrastuose Katalonijos kraštovaizdžiuose ypatingą vaidmenį turėjo Pirėnai. Iki tol mažai žinomi laukiniai kalnų kraštovaizdžiai europietišku pavyzdžiu buvo įtraukti į katalonų ekskursionistų maršrutus. Pirėnų įtvirtinimui kolektyvinėje sąmonėje didžiausią įtaką turėjo keliautojas poetas Jacint Verdaguer, kuris apkeliavo visus šalies kampelius ir įamžino juos savo eilėraščiuose.

Sveikatos turizmas amžių sandūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Katalonijoje atsirado ankstyvoji sveikatos turizmo forma. jos protagonistais buvo kilmingieji, o vėliau ir katalonų buržuazija, kurie kreipė dėmesį į higienos tyrimų pažangą ir vasarą išvykdavo iš didžiųjų miestų, kur nuolat grėsė epidemijų pavojus, į kaimiškąsias vietoves. Nuolatinio susisiekimo geležinkeliu atsiradimas palengvino tokias keliones ir iš pradžių aplink Barseloną, ją supančiose provincijose, o vėliau ir tokiuose miestuose kaip Camprodón, Viladrau ir Puigcerdà pradėtos statyti vasaros rezidencijos. Šie modernizmo architektūros pavyzdžiai, kartu su tuo metu atsiradusiais parkais, ir dabar yra lankytinos vietos. Panašiu metu atsirado ir pirmosios vasaros rezidencijos, vandens gydyklos ir prabangūs viešbučiai pakrantės kurortuose.[5]

Vidaus turizmo raida iki turizmo bumo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosta Bravos krantai

Iki turistinio bumo XX a. septintajame dešimtmetyje Katalonija jau buvo tapusi svarbia vidaus turizmo kryptimi, ne tik aukštesniosioms klasėms, bet ir viduriniajai klasei. Įprastais tapo poilsis pajūryje ir šiek tiek mažiau – kalnuose, o slidinėjimas Pirėnuose tuo metu ėmė įgauti populiarumą. Užsienio turizmas tuo metu dar buvo mažai išvystytas, tačiau aktoriai ir režisieriai ėmė atrasti Kosta Bravą, kurioje kurti tokie filmai kaip Pandora ir Skraidantis Olandas. Tokios kino žvaigždės kaip Ava Gardner ir Orson Welles reguliariai lankėsi Katalonijos pajūryje.[6]

Turistinis bumas XX a. septintajame dešimtmetyje ir jo pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patrauklūs kraštovaizdžiai, palankus klimatas, viešbučiai su vaizdu į jūrą ir palyginus su išsivysčiusiomis šalimis palankios kainos XX a. septintajame dešimtmetyje Ispanijos, ir ypač Katalonijos, pajūrį padarė ypač patrauklia daugelio Europos šalių viduriniosios klasės poilsiautojų kryptimi. Augant turistų skaičiui gausėjo ir viešbučių, restoranų bei paslaugų įmonių. Turistus labiausiai traukė saulė, jūra ir paplūdimiai, Katalonijos kultūriniu palikimu domėtasi mažai.

Šiai turizmo fazei būdingas gamtos išteklių išnaudojimas ir spekuliacijos nekilnojamuoju turtu, kurios milžinišką turtą sutelkė keleto veikėjų rankose. Tuo pačiu metu turizmas tapo vienu iš Ispanijos ir Katalonijos ūkio variklių, kurio poveikis tapo žymiai platesniu nei tiesioginės pajamos iš pajūrio turizmo.

Galiausiai XX a. pabaigoje tapo aišku, kad toks turizmo modelis nėra tvarus. Nuolatinis kainų mažinimas tapo vieninteliu būdu išlaikyti tokios turizmo krypties konkurencingumą. Dėl to Katalonijos turizmo strategiją nuspręsta iš esmės keisti.

Katalonijos turizmas XXI a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutiniaisiais metais Katalonijos turistinių paslaugų pasiūla ženkliai diferencijavosi ir gali patenkinti įvairiausio profilio turistų poreikius. Tarp tokių turizmo krypčių yra nuotykių turizmas, pvz., susijęs su dviračių sportu, šeimoms pritaikyti kurortai, kaimo turizmo paslaugos, gamtinio ir kultūrinio turizmo pasiūlymai Pirėnų regione, enologiniai produktai, reprezentuojantys Kataloniją kaip tradicinį vyno regioną.[7]

2016-2017 m. Katalonijos atvykstamasis turizmas išgyveno bumą, nes į Kataloniją dėl teroro grėsmių ėmė atvykti anksčiau į kitas šalis vykę turistai. Šis bumas sukėlė ir neigiamas reakcijas. Dėl augančių turizmo srautų daugėja neigiamų turizmo padarinių nuolatiniams Barselonos gyventojams. Tarp jų nepastovus sezoninis darbas, šioje šalyje jaunų žmonių nedarbo lygis siekia 43 %. Be to, mieste vis didėja nekilnojamojo turto, nuomos kainos, gyventojams darosi beveik neįmanoma įsigyti būstą už prieinamą kainą.[8]

Neigiamą įtaką turizmo raidai padarė teroristiniai išpuoliai Barselonoje ir Kambrilyje 2017 m. rugpjūčio 17 d., kurių metu žuvo 16 žmonių ir sužeista daugiau 130. Šio išpuolio pasekmių sukeltas turistinio aktyvumo sumažėjimas atsistatė iki rugsėjo mėn.[9]

Įtampa tarp Katalonijos ir Ispanijos vyriausybių po referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės bei plačiai pasaulyje išplatinti vaizdai apie policijos naudotą jėgą referendumo metu, milžiniškas nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų demonstracijas taip pat neigiamai paveikė užsienio turistų srautus.[10] Spalio mėnesį kai kurių turizmo organizacijų vertinimu turistų aktyvumas sumažėjo 15 proc., taip pat 17 proc. sumažėjo skrydžių rezervacijų.[11] Katalonijos svarbiausio turizmo pareigūno Patrick Torrent vertinimu ketvirtajame 2017 m. ketvirtyje turistų skaičius Katalonijoje gali sumažėti 10 proc.[12] Exceltur (turizmo lobistinė grupė) vertinimu 2018 m. pirmajam ketvirčiui Barselonos viešbučių rezervacija yra sumažėjusi 10 proc. lyginant su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu.[2]

Laisvalaikio leidimo galimybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keliavimas pėsčiomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalonija turi senas keliavimo pėsčiomis tradicijas, joje yra beveik 9 000 km žymėtų turistinių takų. Dalis jų yra tolimųjų kelionių takai (GR), įeinantys į Europos turistinių takų tinklą. Kiti takai klasifikuojami į regioninius (PR) ir vietinius (SL) turistinius takus.

Dalis šių takų eina senaisiais piligrimų ir pabėgėlių maršrutais. Tarp jų yra Šv. Jokūbo kelias tarp Sant Pere de Rodes ir Alkaraso, taip pat Ignoto kelias, Camí Ignasià, kuris Katalonijoje tęsiasi nuo Leridos per Monseratą į Manresą. Religinį atspalvį turi Ruta del Cister, kuris eina per tris įspūdingiausius cistersų vienuolynus Katalonijoje. Camí dels Bons Homes eina katarų bėglių maršrutu, kuriuo jie traukėsi iš Prancūzijos į Kataloniją. Daugybė gamtos parkų ir saugomų teritorijų turi gerai išvystytus turistinių takų tinklus. Aukštikalnių takai, tokie kaip Carros de Foc nacionaliniame parke Aigüestortes i Estany de Sant Maurici arba Porta del Cel gamtos parke Alt Pirineu eina nuo vienos kalnų trobelės iki kitos ir taip kerta patraukliausius nacionalinių ir gamtos parkų kraštovaizdžius. Prie tvaraus gamtos turizmo priskiriamas maršrutas El Cinqué Llac eina per Pirėnų kraštovaizdžius Pallars Sobirà regione. Turistinių takų yra ir šalimais Barselonos, pavyzdžiui, tolimųjų kelionių takas Els Tres Monts, kuris jungia tris saugomas teritorijas Montseny, Sant LLorenc del Munt i l´Obac ir Montserrat. Turistinių takų tinklas Itinerannia išsidėstęs Žironos provincijoje, Centrinėje Katalonijoje. Tolimųjų kelionių taku Camí de Ronda galima apkeliauti visą Katalonijos pakrantę, dalis kelio eina gyvenvietėmis ir miestais.

Kelionės dviračiais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dviratininkai Kosta Bravos, Kosta Barselonos ir Kosta Dorados regionuose gali rasti įvairaus sudėtingumo trasų, nuo pradedančiųjų iki profesionalų lygio. Šios trasos eina per besikeičiančius kraštovaizdžius į krašto gilumą, link žinomų lankytinų vietų arba autentiškų kaimų. 5 300 km trasų yra pažymėtos kalnų dviračiams, jos suskirstytos į 265 maršrutus. Be to, yra 19 kalnų dviračių centrų, kurie teikia turistinę informaciją, informaciją apie maršrutus, nuomoja dviračius ir teikia su dviračiais susijusias paslaugas. Aplink šiuos dviračių centrus yra mažiausiai 100 km žemėtų kelių vedančių į lengvai dviračiu pasiekiamas viršūnes. Žaliaisiais keliais (Vies Verdes), dviračių takais įrengtais ant buvusių geležinkelių linijų, gali naudoti šeimos ir kiti dviračių mėgėjai. Šie keliai tęsiasi nuo rytinių Pirėnų priekalnių iki kosta Bravos ir nuo Ebro deltos iki Tera Altos per įvairiausius kraštovaizdžius.[13]

Kulinarinis paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalonijos gastronomija žinoma visame pasaulyje. 2015 m. Žironos restoranas El Celler de Can Roca žurnalo Restaurant pakartotinai buvo paskelbtas geriausiu pasaulio restoranu.[14] 2016 m. Katalonija buvo pasklebta Europos gastronomijos regionu ir taip pažymėta jos išskirtinė maisto kultūra ir gastronominis paveldas bei inovacijos.[15]

Vyno turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalonija turi 2 500 metų vyno darymo istoriją. Jos kultūra ir kraštovaizdis yra žymiai paveiktas vyndarystės tradicijų. Šiuo metu Katalonijoje yra dvylika apsaugotų vyno kilmės regionų (DO): DO Empordà, DO Alella, DO Conca de Barberà, DO Penedès, DO Tarragona, DO Terra Alta, DO Montsant, DO Priorat, DO Coster del Segre, DO Pla de Bages, DO Catalunya ir Cava. Paskutiniaisiais metais vyno turizmas Katalonijoje populiarėja, paprastai siejant jį su poilsiu gamtoje arba aktyviuoju turizmu. Tarp vyno turizmo pasiūlymų yra degustacijos bodegose ir kelionės per vynuogynus, apsilankymas vyno spa. Specialūs vyno maršrutai supažindina lankytojus su vyno kultūra ir kraštovaizdžiais, šalia to yra daugybė mažųjų vyno daryklų ir bodegų. Vyno reikšmė Katalonijos kultūrai matoma vadinamosiose vyno katedrose. Tai yra milžiniški rūsiai, tipiškai atstovaujantys modernizmo architektūrą.[16]

Golfo ir motosporto turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalonija yra mėgstama golfo turistų atostogų kryptis. Iš viso regione yra daugiau nei 36 golfo aikštynai, tarp jų ir pritaikyti išrankiausiems žaidėjams. Katalonijos prestižiškiausiais golfo aikštynais laikomi Empordà Golf Resort Kosta Bravoje, PGA Catalunya Resort, kuris yra tik 5 minutės kelio nuo Kosta Bravos oro uosto Žironoje, Club de Golf El Prat, esantis netoliese Sant Llorenç del Munt i L’Obac gamtos parko.[17]

Katalonija ir ypač Katalonijos Pirėnai yra ypač mėgstami motociklininkų. Per besikeičiančius Katalonijos kalnų kraštovaizdžius tęsiasi vingiuoti, mažai apkrauti puikios būklės keliai. Kraštovaizdžio grožis ir švelnus Viduržemio jūros klimatas kasmet į regioną pritraukia baikerius iš viso pasaulio.[18] Katalonien und insbeso Die landschaftlichen Vorzüge in Verbindung mit dem zuverlässig milden Mittelmeerklima ziehen jedes Jahr Biker aus aller Welt in die Region.[19]

Lankytinos vietos ir turistinės įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barselona

Guelio parkas

Kosta Brava

Kosta Brava
Vaizdas iš "Viduržemio jūros bakono" Taragonoje

Kosta Dorada

Turizmo marketingas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. Katalonijos vyriausybės įkurta Katalonijos užsienio turizmo agentūra ACT (=Agencia Catalana de Turisme) yra atsakinga už oficialios Katalonijos populiarinimo strategijos įgyvendinimą. ACT pakeitė anksčiau už tai atsakingą Turisme de Catalunya konsorciumą ir siekia Kataloniją populiarinti kaip pasaulinės reikšmės turizmo kryptį. Jos darbo kriterijai yra kokybė bei ekonominis ir socialinis rentabilumas.

ACT yra pavaldi Verslo ir žinių ministerijai, ją sudaro atstovai iš šių institucijų: Katalonijos vyriausybės, Katalonijos prekybos rūmų tarybos, Barselonos, Taragonos, Leidos ir Žironos provincijų administracijų turizmo biurų bei Barselonos marketingo organizacijos Turisme de Barcelona. Finansinius išteklius savo veiklai ši turizmo organizacija gauna iš Verslo ir užimtumo ministerijos, prekybos rūmų, provincijų administracijos reklamos organizacijų ir privačių įmonių.[20]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Observatori d'Empresa i Ocupació: Indicadors bàsics de turisme estranger auf: observatoriempresaiocupacio.gencat.cat(letzter Zugriff am 8. November 2015).
  2. ↑ 2,0 2,1 [https://web.archive.org/web/20171223215932/https://www.expatica.com/es/news/country-news/Spain-Catalonia-politics-tourism_1499054.html Archyvuota kopija 2017-12-23 iš Wayback Machine projekto. Catalan crisis weighs on 2018 Barcelona hotel bookings
  3. ↑ elnacional.cat Albert Acín Growth in Catalan tourism refutes Spanish government alarmism
  4. ↑ the guardian.com Catalonia tourism slumps 15% since referendum violence
  5. ↑ Jiménez, Sole/ Prats, Llorenç: El turismo en Cataluña : Evolución histórica y retos de futuro, pasosonline.org Vol 4 N° 2 págs. 153 -174. 2006, http://www.pasosonline.org/Publicados/4206/PS030206.pdf (tikrinta 2015-11-08)
  6. ↑ Agencia Catalana de Turisme: Ava Gardner y Orson Welles en la Costa Brava: http://www.catalunya.com/rutas/ava-gardner-y-orson-welles-en-la-costa-brava-24-1-84 (tikrinta 2015-11-08)
  7. ↑ Generalitat de Catalunya: Plan Estratégico de Turismo de Cataluña 2013-2016 y Directrices Nacionales de Turismo 2020 empresaiocupacio.gencat.cat 2015-11-08.
  8. ↑ „Barselona imasi kovoti prieš turistus“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2017-11-25.
  9. ↑ skift.com Patrick Whyte Catalonia’s Bid for Independence Is Complicating Tourism in Spain
  10. ↑ the guardian.com Catalonia tourism slumps 15% since referendum violence
  11. ↑ travel agent central Adam Leposa Separatists Win Catalan Election; Travel Outlook Unclear
  12. ↑ foxnews.com Pan Pylas Catalonia faces 10 percent tourism hit in fourth quarter
  13. ↑ Katalonien Tourismus: http://katalonien-tourismus.de/category/katalonien-bietet/natur-und-aktivtourismus/radfahren (paskutinį kartą tikrinta 2015-11-08)
  14. ↑ The World's 50 Best Restaurants: http://www.theworlds50best.com/list/1-50-winners/El-Celler-de-Can-Roca (paskutinį kartą tikrinta 2016-01-22)
  15. ↑ European Region of Gastronomy: http://europeanregionofgastronomy.org/ (paskutinį kartą tikrinta 2015-11-08)
  16. ↑ Katalonien Tourismus: http://katalonien-tourismus.de/category/katalon[neveikianti nuoroda]ien-bietet/weintourismus (paskutinį kartą tikrinta 2015-11-08)
  17. ↑ Agencia Catalana de Turisme: http://www.catal Archyvuota kopija 2022-03-16 iš Wayback Machine projekto.unya.com/que-quieres-hacer/golf (tikrinta 2015-11-08)
  18. ↑ Motorradtouren Katalonien: http://www.katalonien-netz.de/168/K[neveikianti nuoroda]atalonien-Motorradtouren.html (tikrinta 2015-11-08)
  19. ↑ Motorradtouren Katalonien: http://www.katalonien-netz.de/168/K[neveikianti nuoroda]atalonien-Motorradtouren.html (tikrinta 2015-11-08)
  20. ↑ Catalan Tourist Board: http://act.gencat.cat/act-about-us/act-about-the-catalan-tourist-board/?lang=en (tikrinta 2016-01-22)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Katalonijos_turizmas&oldid=6723615"