Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sagrada Familia 2002
Sagrada Familia

Sagrada Familia (Šv. Šeimynos bažnyčia) – statoma bažnyčia Barselonoje, miesto simbolis, architekto Antoni Gaudi garsiausias kūrinys. Tai viena iš originaliausių bažnyčių pasaulyje.

Pabaigti yra du fasadai: Kančios (XX a. 9 deš. baigė kurti menininkas Josepas Maria Subirachas) bei Kristaus Gimimo fasadas (baigtas kurti A. Gaudi esant gyvam).

Kančios fasadas[taisyti | redaguoti kodą]

Sagrada Familia turėtų būti suvokiama kaip viduramžių katedra, kurioje kiekvienas elementas išreiškia kokį nors Biblijos motyvą ar krikščioniško tikėjimo aspektą. Gaudi architektūra buvo neatskiriama nuo jį įkvėpusios krikščionybės. Šventovė buvo skirta Šventajai Šeimai pagerbti.

Kristaus kančia[taisyti | redaguoti kodą]

Kančios fasadas vaizduoja Jėzaus kančias ir egzekuciją. Priebažnytyje sutelkta 12 skulptūrų grupių, kurios išrikiuotos trimis eilėmis. Pirmojoje pavaizduota Paskutinės vakarienės scena, po jos eina Jėzaus suėmimas Getsemanės sode, o trečiojoje vaizduojamas išdaviko Judo bučinys.

Nuplakimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuplakimo scenoje Jėzus vaizduojamas pririštas prie stulpo ant trijų laiptelių, kurie simbolizuoja tris kančios dienas. Už šios grupės įrengtas labirintas metaforiškai vaizduoja vienišo Kristaus iki kryžiaus. Tarp apatinėje grupėje, dešinėje, išdėstytų skulptūrų išsiskiria Piloto, plaunančio rankas ir išsižadančio atsakomybės dėl Kristaus mirties, scena. Viršuje rauda „Trys Marijos“.

Šventoji skraistė[taisyti | redaguoti kodą]

Centrinės skulptūros vaizduoja Jėzaus nukryžiavimo scenas, o greta raitas romėnų centurionas, įrėžęs kalaviją Jėzui į šoną. Baigiamojoje scenoje vaizduojamos Jėzaus laidotuvės. Manoma, kad Nikodemo, tepančio Kristaus kūną, figūra, – skulptoriaus Subirachso autoportretas.

Kristaus Gimimo fasadas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinis Kristaus gimimo fasadas (žvelgiantis į Carrer Marina), buvo baigtas Gaudi esant gyvam. Šis fasadas yra nuosaikesnių formų nei Kančios fasadas: dauguma skulptūrų tik vos išsiskiria sienos paviršiuje, dėl to jos sunkiai atpažįstamos.

Tikėjimas, Viltis ir Meilė[taisyti | redaguoti kodą]

Fasadą puošiantys ornamentai sutelkti aplink bažnyčios duris, kuriose vaizduojami Tikėjimas, viltis ir krikščioniškoji Meilė. Daugybė gyvūnų simbolių išreiškia krikščionybės pastovumą ir tvirtumą bei pokyčių jėgas. Keturi angelai pranašauja artėjančią pasaulio pabaigą.

Vilties durys[taisyti | redaguoti kodą]

Apatiniai drožiniai vaizduoja bėgimą į Egiptą ir vaikelių žudynes. Čia pavaizduotos ir Jėzaus tėvų bei senelių skulptūros. Virš durų atpažįstama nuoroda į šventąjį Katalonijos Monserrat kalną.

Tikėjimo durys[taisyti | redaguoti kodą]

Šių durų scenos perteikia ištraukas iš Evangelijos ir krikščionių teologijos. Sąramoje virš durų iškyla Jėzaus širdis. Vaizduojamas Marijos apsireiškimas Elžbietai, jos pusbroliui ir Jono Krikštytojo motinai. Kitoje scenoje Jėzus vaizduojamas savo tėvo dirbtuvėse su plaktuku ir kirtikliu rankose.

Meilės durys[taisyti | redaguoti kodą]

Dvigubas Meilės duris skiria kolona, kurioje vaizduojama Jėzaus genealogija. Trys Karaliai atpažįstami apačioje, kairėje durų pusėje. Priešais juos- piemenys. Virš Kristaus gimimo scenos matyti spinduliuojanti žvaigždė. Aukščiau vaizduojamas apreiškimas Švč. Mergelei Marijai ir scena, kaip Jėzus vainikuoja Mariją.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka