Karolis II Rumunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolis II Rumunas
Rumunijos karalius
Karolis II Rumunas
Dinastija
Hohencolernai-Zigmaringenai
Visas vardas Carol II von Hohenzollern-Sigmaringen
Gimė 1893 m. spalio 15 d.
Sinaja, Rumunija
Mirė 1953 m. balandžio 4 d. (59 metai)
Estorilas, Portugalija
Palaidotas (-a) Kurtea de Argeš
Tėvas Ferdinandas I Rumunas
Motina Marija iš Saksų-Koburgų
Sutuoktinis (-ė) Zizi Lambrino
Graikijos ir Danijos princesė Elena
Magda Lopesku
Vaikai Karolis Lambrino Hohencolernas
Mykolas I
Rumunijos karalius
Valdė 1930-1940 m.
Pirmtakas Mykolas I Rumunas
Įpėdinis Mykolas I Rumunas
Vikiteka Karolis II Rumunas

Karolis II (vok. Karl II von Hohenzollern-Sigmaringen, rumun. Carol al II-lea al României, 1893 m. spalio 15 d. Sinaja, Rumunija1953 m. balandžio 4 d. Estorilas, Portugalija) – 1930-1940 m. Rumunijos karalius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Hohencolernų-Zigmaringenų dinastijos. Tėvas Ferdinandas I, motina Marija iš Saksų-Koburgų ir Gotos.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. rugpjūčio 31 d. Odesoje vedė Rumunijos generolo dukrą Joaną Mariją Valentiną („Zizi“) Lambrino. Su ja susilaukė sūnaus Mirčios Grigaliaus Karolio Lambrino. Tačiau 1919 m. teismas šią santuoką anuliavo. Antroji žmona (vedė 1921 m. kovo 10 d.) Graikijos ir Danijos princesė Elena. Sūnus Mykolas I, Rumunijos karalius.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rumunijos karalystė XIX-XX a.

1925 m. su meiluže Magda Lopesku išvyko į kelionę po užsienio šalis, kilus skandalui priverstas atsisakyti įpėdinystės teisių išvyko į Paryžių. 1927 m. mirus Ferdinandui I karaliumi tapo jo šešiametis sūnus Mykolas I. 1930 m., pasinaudojęs politiniu nestabilumu ir Mykolo I mažametyste, sugrįžo ir parlamentui pritarus užėmė sostą.

1938 m. įvedė autoritarinę diktatūrą. Buvo panaikinta 1923 m. demokratinė konstitucija, uždrausta politinių partijų veikla ir kt. Rumunijai 1940 m. liepos – rugpjūčio mėn. praradus Transilvaniją, kurią užėmė Vengrija ir Besarabiją bei šiaurės Bukoviną, kurias užėmė TSRS, ministras pirmininkas Jonas Antonesku privertė jį 1940 m. rugsėjo mėn. atsisakyti sosto ir emigruoti.

Gyveno Pietų Amerikoje. 1947 m. Rio de Žaneire vedė Magdą Lupesku. Nuo 1953 m. gyveno Portugalijoje,[1] ten ir mirė. Buvo palaidotas Nacionaliniame panteone Lisabonoje, 2003 m. vasario 14 d. perlaidotas Rumunijoje, Kurtea de Argeš katedroje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Karolis II Rumunas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 469 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Boris Crǎciun. Regii şi Reginele României, Editura Porţile Orientului, Iaşi
  • Paul D. Quinlan. The playboy king: Carol II of Romania. Greenwood Press, 1995.
  • Florin Constantiniu. O istorie sincera a poporului roman. Ed. Univers Enciclopedic, 1997.
  • Alex Mihai Stoenescu. Istoria loviturilor de stat din România. Volumul 2, Eşecul democraţiei române. Ed. Rao, 2001.
  • Ion Scurtu – Monarhia în Romania 1866–1947. Ed. Danubius, 1991.
  • Matthieu Boisdron. La Roumanie des années trente. De l’avènement de Carol II au démembrement du royaume (1930–1940), éditions Anovi, Franţa, 2007.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]