Kalnaberžė
| Kalnaberžė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Kėdainių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Surviliškio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 377 (2001 m.) | |||||||||||||||
| KalnaberžėVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Kalnaberžė – kaimas Kėdainių rajono teritorijoje, prie kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys , 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnaitijos centras.
Yra paštas (LT-58060), Kalnaberžės dvaras, ambulatorija, narkomanų reabilitacijos centras, medicinos punktas, pradinė mokykla, Kalnaberžės biblioteka. Veikia kaimo bendruomenė. Stūkso Kalnaberžės piliakalnis.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Kaimo centre yra tvenkinys (įrengtas ant Pakruostėlės upokšnio), kiek toliau rytuose teka Kruosto upelis. Į vakarus nuo gyvenvietės dunkso Kalnaberžės miškas.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės |
|||||||||||
![]() |
Šlapaberžė - 6 km | SURVILIŠKIS - 6 km KREKENAVA - 17 km |
![]() |
||||||||
|
|
|||||||||||
| Sirutiškis - 5 km KĖDAINIAI - 12 km |
|||||||||||
[taisyti] Istorija
Prie kaimo yra apardytas I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete. Gyvenvietėje rastas senovinis akmeninis kirvis.
Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Tais metais kalavijuočiai, niokodami Nevėžio vidurupį, nusiaubė Kalnaberžę, kronikoje vadinamą Calleberze. XVI a. minimas Kalnaberžės kaimas, 1562 m. jame buvo 9 valakai žemės ir 9 valstiečių kiemai.
Vėliau įsikūrė Kalnaberžės dvaras. XVII a. – XVIII a. dvaras priklausė Radviloms. XVII a. Radvilos pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dvaras atiteko grafams Čapskiams. 1838 m. kaime sudegė 14 kiemų. Po 1863 m. sukilimo dvarą įsigijo rusų generolas Košelevskis, kuris 1882 m. jį pardavė carinės Rusijos imperijos kariuomenės generolui A. Stolypinui.
1901 m. kaime susekta slaptoji lietuviška mokykla. 1902 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla su amatų skyriumi. 1925 m. dvare įkurta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga. 1949–1959 m. veikė vaikų namai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. [2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Surviliškio valsčius | Kėdainių apskritis |
| 1950–1954 m. | Kalnaberžės apylinkės centras | Dotnuvos rajonas |
| 1954–1959 m. | Surviliškio apylinkė | |
| 1959–1995 m. | Kėdainių rajonas | |
| 1995– | Surviliškio seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo ant kalno augusių beržų.
[taisyti] Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2001 m. | ||||||
| 1820 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 357 | 452 | 511 (iš jų 130 dvare) |
491 | 602 | ||
| 1977 m.[4] | 1979 m.sur. | 1985 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
| 393 | 605 | 531 | 420 | 377 | ||
|
||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Juozas Vidmantis Vaitkus, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Kalnaberžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 218 psl.
- ↑ Kalnaberžė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 28 psl.
- ↑ Kalnaberžė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 214 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kalnaberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 187 psl.
- Kalnaberžė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 404 psl.

