Ifė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šis straipsnis – apie Nigerijos miestą ir istorinę valstybę. Apie etninę grupę žiūrėkite ifiai, o apie jų kalbą – ifių kalba

Ifė
Ifè

Ifė
7°28′0″N 4°34′0″E / 7.46667°N 4.56667°E / 7.46667; 4.56667 (Ifė)Koordinatės: 7°28′0″N 4°34′0″E / 7.46667°N 4.56667°E / 7.46667; 4.56667 (Ifė)
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė: Nigerijos vėliava Nigerija
Įkūrimo data: VII a. pr. m. e.

Ifė (jorubų kalba: Ilé-Ifẹ̀) – nedidelis Nigerijos miestas Osuno valstijos teritorijoje, labiau žinomas kaip istorinė jorubų tautos valstybė Jorubalando (dabartinės Nigerijos pietvakarių dalis) centre. Mieste įsikūręs Obafemi Avolovo universitetas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Jorubų valstybė:
Ilé-Ifẹ̀
Ife Kings Head.jpg
Šalis: Nigerija (Osunas)
Tautos: Jorubai
Miestai: Ifė
Valdovas: Oòni
HistoYoruba.jpeg
Bronzinė galva iš Ifės
Ifės terakotos pavyzdys

Įkūrimo legenda[taisyti | redaguoti kodą]

Ifė buvo seniausia ir svarbiausia Jorubalando valstybėlė, iš kurio kildinama visa jorubų tauta. Pasak mitų, čia Olodumare įsakymu nusileido dievas Obatala, kuris sukūrė visą žmoniją. Pirmiausia jis mostelėjo purvo gniutulu virš bekraščio vandenyno ir taip pasidarė žemė, kuri vadinosi Ifė. Tada jis pasodino centre palmės riešutą, iš kurios išaugo medis su 16 šakų, simbolizuojančių senąsias jorubų gimines.

Ankstyviausioji istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad Ifės miestas buvo apgyvendintas jau V a. pr. m. e. Seniausias jo laikotarpis yra žinomas kaip „negrįstasis“, mat tuo metu Ifės keliai buvo negrįsti. Galimas daiktas, kad tuo metu Ifė daug prekiavo su Nok kultūros atstovais šiaurėje, iš kurios perėmė daug pasiekimų.

Nuo maždaug VIII a. miestas ėmė vystytis ypač sparčiai, ir tapo svarbiausiu meno ir kultūros centru visame Benino civilizacijos regione. Apie X a. ji tapo tikru miestu, jos keliai buvo išgrįsti, taigi, taip prasidėjo jos „grįstasis“ laikotarpis.

Ifės apogėjus[taisyti | redaguoti kodą]

Apie XII a. Ifės menas pasiekė viršūnę. Buvo gaminamos ypač puikios bronzinės galvos, terakotos skulptūros, pasižyminčios aukšto lygio meniškumu ir realizmo tendencijomis, kurios gerokai aplenkė to meto Europą.

Kažkur laikotarpyje tarp XI ir XV a. Ifėje valdė legendinis valdovas Oduduva, pradėjęs valdovų dinastiją. Daug mokslininkų teigia, kad jis buvo ateivis iš tolimos šiaurės (musulmonai palaiko legendą, kad jis buvo kilęs iš Mekos). Oduduvos palikuonys (sūnūs arba anūkai) yra laikomi kitų svarbiausių Benino civilizacijos valstybių (Ojo, Benino, Ketu, Ovo, Ilos, Sabe, Popo) įkūrėjais. Iš ifės save kildina visos jorubų subgrupės, kurios apie XV a. migravo įvairiomis kryptimis.

Sumenkimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo XV a. Ifės meninė ir politinė jėga sumenko. Ją nustelbė Benino karalystė, Ovas, Idžebu. Tačiau valstybė visuomet išliko Benino civilizacijos religinis centras.