Inventorius (dvaras)
Šis straipsnis apie istorinį dokumentą. Apie daiktų, reikmenų visumą skaitykite straipsnyje Inventorius.
Inventoriais (lot. inventarium, 'aprašas, sąrašas') buvo vadinami dvarų ūkiniai ir teisiniai dokumentai, sudaryti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, XVI–XIX a. laikotarpio Lietuvoje. Inventoriai yra svarbus dvarų nuosavybės, agrarinių santykių ir ekonominės raidos šaltinis. Lietuvos ir užsienio archyvuose šių dokumentų išlikę keli tūkstančiai. Dauguma saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, mokslinėse bibliotekose Vilniuje, taip pat užsienio įstaigose: Lvove, Minske, Sankt Peterburge, Varšuvoje.[1]
Inventorių struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Inventoriai skirstomi į pilnus ir trumpus. Dvaro žemė ir valstiečiai, pažintine prasme, yra vienos svarbiausių bet kurio inventoriaus dalių. Buvo surašomi dvarų centrinėms sodyboms ir palivarkams priklausę pastatai, kilnojamasis turtas, dvare dirbę žmonės, gyvuliai, pasėliai, gamybos įmonės (spirito varyklos, lentpjūvės, plytinės, malūnai). Dvarui priklausančių miestelių ir kaimų gyventojai surašyti tarnybomis arba dūmais, nurodomi jų naudojamos žemės plotai, gyvulių skaičius, duoklės ir kitos prievolės dvarui.[1]
- įvedamieji: surašomi, kai sudaromi dvaro pirkimo–pardavimo aktai, keičiantis savininkams ar valdytojams,
- surenkamieji: surašomi, siekiant nustatyti valstiečių činšo normas
- privalomieji: pateikiami privačių dvarų valstiečių prievolių sąrašai, kiti duomenys (žmonių ir gyvulių skaičiai, naudojamos žemės plotas, ūkių dydis),[3]
- geometriniai: sudaromi išmatavus žemę, įvertinus pagal jos rūšį ir kokybę
- reversiniai: sudaromi nuomininkams grąžinus dvarą savininkui,
- verifikaciniai: sudaromi patikrinus valstybinių dvarų valdytojo ir valstiečių ginčą dėl žemės,
- liustraciniai: surašomi po valstybinių dvarų ūkinės, ekonominės būklės patikrinimų (liustracijų).
Stambiųjų dvarų pilnuosiuose inventoriuose gali būti nurodytas smuklių kiekis palivarke, valstiečių ūkiai išvardyti pagal kaimus ir esantys užusieniuose, dokumentų gale pateikiamos visų kiemų ir dvaro duomenų suvestinės.[2]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos inventoriai. XVII a. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas, Vilnius, 1962
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Inventoriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ 2,0 2,1 Lietuvos istorijos studijos. Inventoriaus duomenų struktūra lis.if.vu.lt. Archyvai, t. 16, p. 32
- ↑ Privalomieji inventoriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis Archyvuota kopija 2023-11-25 iš Wayback Machine projekto. lituanistika.lt, 2001 m. birželio 22-23 d., Vilnius (konferencijos medžiaga)
- Ariogalos miestelio ir seniūnijos inventorius limis.lt, 1798 m.