Palivarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bremervoerde-1653-Merian.jpg

Palivarkas (iš lenk. Folwark ir iš vok. Vorwerk) – dvarui priklausantis ūkinis ir administracinis kompleksas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje palivarkai atsirado XVXVI a., kai Valakų reformos metu iš esmės buvo pakeista iki tol buvusi žemės valdymo sistema. Iš pradžių jų gana mažai buvo Žemaitijoje ir Užnemunėje. Čia, o ir visoje Lietuvos teritorijoje, palivarkų itin padaugėjo XVIII a., [1] plečiant ekonomijas ir prasidėjus manufaktūrinei gamybai. Palivarko sodybai stengtasi parinkti tokią vietą, kad gretimų kaimų valstiečiai galėtų patogiai pasiekti dirbamus palivarko laukus. Palivarkai smulkių žemvaldžių valdytuose dvaruose nebuvo kuriami. Kai kurie palivarkai tapo atskirais kaimais (Baubliai, Leliškė, Taurusiškė), kiti - miesteliais (Antašava, Armalėnai, Krosna, Vičiūnai). Palivarkai galėjo priklausyti ne tik valstybiniams ūkiams, bet ir bažnyčiai bei dvarininkams.

Palivarką paprastai sudarydavo administracijos pastatas, ledainė, sandėlis, kumetynas, svirnas, tvartas, malūnas, dažnai po kelis. Vėliau juose atsirado gamybinės dirbtuvės, alaus bravorai (Gubernijos dvaras), stiklo fabrikai (K. Bžostovskio stiklo gamybos cechas Ciso palivarke), tvenkiniai (Kurtuvėnai, Šilo Pavėžupis).

Pagrindinė palivarko darbo jėgos panaudojimo forma buvo lažas. Iš gamybinės veiklos nuo palivarko buvo mokamas aukos mokestis, činšas, renta, kai kurie kiti mokesčiai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]