Gyvoji Etika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Gyvoji Etika (rus. Живая Этика, angl. Living Ethics) arba Agni Joga – religinė-filosofinė koncepcija, pasisakanti už visų jogų ir religijų sintezę, vedančią prie vieningo dvasinio-energetinio pasaulio suvokimo. Šios koncepcijos autorius – rusų dailininkas, filosofas, visuomenės veikėjas Nikolajus Rerichas.

Koncepcija remiasi ezoterikos idėjomis, apima įvairias medicinines, psichologines, astrologines žinias, apžvelgiančias gyvenimą iš įvairių aspektų.

Principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak Gyvosios Etikos teorijos, kosmosą sudaro matomi ir nematomi pasauliai. Visata yra begalinė tiek ploto, tiek laiko prasme. Tai vieninga energijos sistema, visos jos dalys, tarp jų ir žmogus, tarpusavyje keičiasi šia energija. Šis keitimasis yra vienas iš kosminės evoliucijos pagrindų. Materija sudaro visatos pamatą – ji sudaryta tiek iš mokslui žinomų, tiek ir nežinomų elementų. Visata vystosi pagal kosminius dėsnius. Kosminis protas dalyvauja šiame vystymesi. Žmonija yra šio kosminio proto dalis, ir jos misija yra suprasti kosmoso dėsnius. Žmogus yra žinių šaltinis ir galingiausias kosmoso jėgų formuotojas. Žmogus turi savo subtilia energija įdvasinti materiją. Įdvasinta materija tampa subtiliąja materija ir įgyja aukšto dažnio energiją. Ji užima dominuojančią padėtį Visatoje ir prisideda prie kosminio kūrybiškumo.

Žmogus yra aktyvus evoliucijos dalyvis, kuris nuolat turi tobulinti savo charakterį ir dvasią, santykius su žmonėmis ir aplinka.

Pirminė energija yra begalinė ir nesunaikinama, ji yra neutrali, tačiau žmogus ją gali panaudoti tiek geriems, tiek blogiems darbams, viską lemia mintys. Žmogaus ir aplinkos santykis pagrįstas dvasios ir materijos santykiu. Žmogus šio momento veiksmais, mintimis, troškimais kuria savo ir pasaulio ateitį. Pasak Gyvosios Etikos, jei žmonija pažeis universaliuosius kosmoso dėsnius, ji gali pasiekti aklavietę, sunaikinti Žemę.

Gyvoji Etika daug dėmesio skiria kultūrai kaip saugikliui, saugančiam Žemę nuo ateities nelaimių. Kultūra suvokiama kaip atskiras dvasinis organizmas, subtiliąja energija susietas su žmonėmis. Meilė ir grožis yra kultūros pagrindai ir smarkiai prisideda prie kosmoso evoliucijos. Jei šių dalykų nėra, evoliucija sustoja, grįžta atgal. Todėl žmonija turi atsidėti savęs dvasiniam tobulinimui, sąžiningumo didinimui, kultūros kūrimui. Svarbu, kad kultūrinę gerovę kurtų visi pasaulio žmonės.

Gyvojoje Etikoje svarbus mokytojo-mokinio principas. Mokytojas – tai kosminės hierarchijos narys, perduodantis, aiškinantis kosmoso dėsnius, dvasinio tobulinimo principus mokiniams.

Pasak Gyvosios Etikos principų, mokslas ir religija turi veikti drauge, senieji simboliai turi susivesti į mokslines formules. Mokslas turi tyrinėti žmogaus sielą, sąžinę, psichinę energiją, nemirtingumą, gyvenimo prasmės klausimą, kad padėtų tobulinti žmonijos dvasią. Naujasis mokslas turėtų atsisakyti įprastų dogmų, priimti įvairius požiūrius, būti dvasingas ir įkvepiantis.

Pasak koncepcijos, evoliucija vyks tuomet, kai visuomenėje vyraus vienybė ir kooperacija, išnyks socialinė, tautinė, rasinė nelygybė, o moralė vyraus visose gyvenimo sferose. Kiekvienas turi stengtis įveikti savo egoizmą, savanaudiškumą. Pabrėžiamas ne atsiribojimas nuo visuomenės, bet aktyvus dalyvavimas joje taip padedant keistis ir kitiems.

Gyvoji Etika pranašauja moters eros pradžią, kuomet moterys vaidins itin svarbų vaidmenį kultūros atgaivinime, suteiks principus meilei, harmonijai ir dvasingumui pasaulyje.

Žmogus turi tyrinėti supantį pasaulį, pažinti dabartines ir praeities kultūras. Darbas turi būti savanoriškas, kūrybingas, bet pagal jėgas. Svarbiausia yra darbo kokybė, nes dirbant mėgiamą darbą vystosi žmogaus psichinė energija. Įvaldžius šią energiją pasiekiamas aukštesnis mokslinio ir dvasinio pažinimo laipsnis.

Gyvosios Etikos principai yra atviri kiekvienam, bet niekam neturi būti privalomi, įdiegti.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvosios Etikos principai išdėstyti šiose Rericho knygose:

  1. «Leaves of Morya’s Garden part I. The Call». Paris, 1923.
  2. «Leaves of Morya’s Garden part II. Illumination». /…/, 1924.
  3. «New Era Community» Urga (Ulan-Bator). 1926.
  4. «Agni Yoga». Paris, 1929.
  5. «Infinity, Part I». Paris, 1933.
  6. «Infinity, Part II». Paris, 1934.
  7. «Hierarchy». Paris, 1931.
  8. «Heart». Paris, 1932.
  9. «Fiery World. Part I». Paris, 1933.
  10. «Fiery World. Part II». Riga, 1934.
  11. «Fiery World. Part III». Riga, 1935.
  12. «Aum». Riga, 1936.
  13. «Brotherhood». Riga, 1937.
  14. «Supermundane, part I».
  15. «Supermundane, part II».
  16. «Supermundane, part III».
  17. «Supermundane, part IV».

Atspindys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvosios Etikos idėjų šalininkai rengia konferencijas Rerichų centre Maskvoje. Šiomis idėjomis remiasi Rusijos Naujojo Amžiaus judėjimai, pvz., Paskutiniojo Testamento bažnyčia.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]