Dogma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dogma (gr. δόγμα – tai, kas atrodo teisinga) – autoritetingas ir tiksliai suformuluotas religinės doktrinos teiginys, kuris išreikia tam tikrą Apreiškimo dalį ir turi būti priimamas tikėjimu. Dogma turi remtis Šventuoju Raštu ir tradicija bei būti paskelbta arba įprastiniu ir visuotiniu būdu, arba išskirtiniu ir autoritetingu bažnytinės vyresnybės pareiškimu. Tikėjimo išpažinimai ir visuotinių susirinkimų nutarimai yra laikytini dogmomis. Dogmos dažniausiai buvo suformuluojamos religinių diskusijų laikais, siekiant atskirti ortodoksinį mokymą nuo eretinių iškraipymų. Kai kurios dogmos suformuluotos ankstyvuosiuose Bažnyčios Susirinkimuose ir šiandien yra pripažįstamos daugumos krikščionių. Tokia, pvz., yra 451 m. Chalkedono Susirinkimo dogma, apibrėžusi Kristaus asmens ir prigimties santykį. Kitos dogmos yra paskelbtos vėliau ir galioja tik Romos Katalikų bažnyčioje. Tokios yra 1859 m. Nekaltojo prasidėjimo ir 1950 m. Dangun ėmimo mariologinės dogmos.

Nors dogmų apreikštasis turinys nekinta, jos pačios gali būti performuluojamos šių laikų žmogui suprantama kalba.