Girnikų piliakalnis
| Girnikų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Girnikų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šiaulių rajonas | ||
| Seniūnija | Bubių seniūnija | ||
| Aukštis | 28 m | ||
| Plotas | 60x20 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
Šikšto kalnas (arba Girnikų piliakalnis, Šventkalnis) – 183,1 m aukščio virš jūros lygio kalnas arba piliakalnis Šiaulių rajone, Bubių seniūnijoje, 22 km į pietvakarius nuo Šiaulių, 4 km į šiaurę nuo Kurtuvėnų, 1 km į šiaurės vakarus nuo Girnikų. Pietinėje kalno papėdėje iškastas Ventos–Dubysos kanalas.
Kalnas mažai tyrinėtas, todėl nėra įrodymų, kad jame yra stovėjusi pilis. Pasak legendos milžinas Anculis nukovęs tiek daug priešų, kad susidaręs visas lavonų kalnas. Tada nuėjęs į pajūrį, prisėmęs batus smėlio ir užbėręs ant nukautųjų. Taip ir susidaręs kalnas. Greta buvęs 140 m aukščio Arvydiškių kalnas jau baigiamas nukasti dėl statyboms tinkančios kokybės smėlio.
Nuo kalno matosi Šatrijos kalnas (Pašatrijos piliakalnis, Telšių raj.), Kalniškių piliakalnis (Kelmės raj., Užvenčio seniūnija) bei kiti kalnai, tačiau matomumą riboja užaugusios pušys. Į šiaurę nuo kalno tyvuliuoja Bulėnų ežeras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1905 m. balandžio 24 d., minint metines, kai buvo panaikintas spaudos draudimas, kunigo J. Vizbaro iniciatyva ant kalno pastatytas paminklas. Paminklo statybą rėmė grafas Pliateris, grafienė organizavo aikštelės sutvarkymą, buvo pastatyti suoliukai, kad galima būtų gėrėtis apylinkių panorama, nes kalnas tada dar nebuvo apaugęs mišku. Paminklą pašventino kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, iškilmėse dalyvavo rašytojas Jonas Biliūnas, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti visuomenės veikėjai. Paminklas neišliko, tačiau 1990 m. Romuvos bendrija pastatė naują kryžių. Šalia jo stovi paminklinis stulpas „Varpinė“ (skulptorius Vitalijus Lukošaitis). Ant kalno arba prie jo net ir sovietiniais laikais būdavo švenčiamos Rasos.
Kasmet, rugsėjo 21 d., kai 1236 m. įvyko Saulės mūšis, ant kalno uždegamos Baltų vienybės ugnys – laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais.
Prie kalno 1915 m. vyko nuožmūs mūšiai. Kritę apie 240 vokiečių karių palaidoti šiaurinėje prieškalnėje.
Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasakojama, kad piliakalnį supylęs milžinas Kuršis, eidamas iš Kuršėnų pas savo motiną į Kurtuvėnus. Pakeliui į klumpes pribyrėję smėlio. Tad sustojęs milžinas ir iškratęs klumpę – taip ir atsirado kalnas…
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Šemetiškiai – 3,5 km | Gilvyčiai – 8 km | ŠIAULIAI – 21 km |
| |||||||
| Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) – 11 km Pašatrijos piliakalnis – 30 km |
|
Bulėnai – 3,5 km Bubių piliakalnis – 7 km | |||||||||
| Medžiokalnis – 31 km | Linartai – 2 km Vainagių piliakalnis – 6 km |
Kurtuvėnai – 4 km Normančių piliakalnis – 18 km | |||||||||
Kryžius ant piliakalnio pastatytas minint spaudos atgavimo metines.Ji atstatė ne Romuva,bet Šiaulių rajono laikraščio redakcija ir žuvininkystės ūkio darbuotojai.Atidengime dalyvavo didelė grupė Lietuvos žurnalistų.