Katalaunijos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Katalaunijos mūšis
De Neuville - The Huns at the Battle of Chalons.jpg
Data: 451 m. (rugsėjo 20 d. arba 22 d.)
Vieta: Katalaunijos laukuose šiaurės Prancūzijoje prie dabartinio Trua miesto.
Rezultatas: romėnų bei jų sąjungininkų pergalė

Katalaunijos mūšis įvyko 451 m. (rugsėjo 20 d. arba 22 d.) Katalaunijos laukuose šiaurės Prancūzijoje prie dabartinio Trua miesto. Jame Romos imperijai su sąjungininkais pagaliau pavyko pakirsti hunų galybę. Tai stambiausias (abiejų armijų dydis vertinamas apie 100 tūkst.) ir vienas reikšmingiausių pirmojo tūkstantmečio mūšių Europoje. Mūšį, trukusį visą dieną, aprašė istorikas Jordanas VI a.

Jame romėnai bei jų sąjungininkai – frankai, sarmatai, alanai, vedami valdovo Sangibo, kuris Orleano apgulties metu buvo hunų pusėje, armorikiečiai, liticianai, burgundai, saksai, ripariečiai, olibrionai ir kai kurios kitos germanų bei keltų gentys – vadovaujami Romos karvedžio Flavijaus Aetijaus (Aetius) po atkaklios ir kruvinos kovos sutriuškino Atilos vadovaujamus hunus su jų sąjungininkais gepidais, vadovaujamais Ardariko. Gotai dalyvavo abiejose pusėse. Vizigotų valdovas Teodorikas I-asis su savo pulkais kovojo romėnų pusėje, ostrogotų armija, vedama brolių Valamiro, Theodemiro ir Vidimero – amalių vadovo, – palaikė Atilą. V a.gyvenęs Sidonius pateikia platesnį dalyvavusių genčių sąrašą: rugijai, gepidai, gelonai, burgundai, skirai, belonotianai, neurai, bastarnai, tiuringiečiai, brukterai ir frankai, gyvenę prie Nekaro upės.

Hunai prieš tai nusiaubė Reimso, Mainco, Kelno, Strasbūro, Vormso ir Tryro miestus bei apgulė Orleaną. Mūšis tęsėsi apie 15 val. iki visiškai sutemstant.

Kitą dieną romėnus paliko dalis sąjungininkų (vizigotai), todėl jie nebesiryžo pulti gerokai susilpnintų hunų ir atsitraukė. Hunai taip pat buvo patyrę per daug nuostolių, kad galėtų dar kartą stoti į kovą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Katalaunijos mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka