Lava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lava

Lava yra daugiausia silikatinės sudėties masė (SiO2 sudaro nuo 40 iki 95 %), ugnikalnių išsiveržimo metu pasiekusi viršutinius žemės plutos sluoksnius ar išsiveržusios į išorę. Vis dar giliai žemėje esanti tokia pati medžiaga vadinama magma.

Išsiveržusios iš ugnikalnio skystos lavos temperatūra paprastai būna nuo 700 °C iki 1200 °C. Nors tai gana klampus skystis – iki 100 000 kartų klampesnis už vandenį, tačiau kol sustingsta ir sukietėja lava gali ilgai tekėti žemės paviršiumi. Sustingusi lava suformuoja magmines, efuzines uolienas.

Terminas greičiausiai kilęs iš lotynų kalbos žodžio labes – tekėti. Apibūdinant išsiveržusią magmą pirmą kartą šis terminas panaudotas Francesco Serao [1], kuris aprašė Vezuvijaus išsiveržimą 1737 m. gegužės 14 - birželio 4 d.

Lavos sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriami trys, kartais keturi, lavos tipai. Jie išskirti remiantis chemine sudėtimi, kuri apsprendžia ugnikalnio išsiveržimo pobūdį, lavos temperatūrą, lavos klampumą, tekėjimo greitį ir t. t.

Felzinė lava, pvz ., riolitas ir dacitas, būdinga strombolio tipo išsiveržimams, suformuoja lavos kupolus, tekmes. Taip pat šiam lavos tipui būdingos piroklastinės nuogulos ir tufai. Felzinė lava yra labai klampi. Ši savybė labiausiai susijusi su chemine lavos sudėtimi. Joje daug silicio oksido, aliuminio, kalio, natrio ir kalcio. Iš tokios lavos susidaro uolienos, kuriose daug feldšpatų ir kvarco mineralų. Būdinga lavos temperatūra 650–750 °C, tačiau gali būti ir aukštesnė.

Vidutinės sudėties lava turi mažiau aliuminio ir silicio oksido, bet dažniausiai magnio ir geležies koncentracijos yra didesnės. Šio tipo lava suformuoja andezito kupolus ir tėkmes. Vidutinės sudėties lava būdinga strombolio tipo išsiveržimams. Lava yra mažiau klampi nei felzinė, bet jos temperatūra aukštesnė – 750-950 °C.

Bazaltinei lavai būdinga didesnė geležies ir magnio koncentracija, jos temperatūra paprastai didesnė nei 950 °C. Dėl aukštos temperatūros ir mažesnės aliuminio ir silicio oksido koncentracijos ji yra skystesnė.

Tekėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai kaip teka lava, labiausiai lemia jos klampumas. Labai klampi lava teka lėtai, joje formuojasi pusiau kieti blokai, kurie trukdo tėkmei. Tokioje lavoje lieka daug dujų. Mažiau klampi lava laisvai teka, iš skystos uolienos susiformuoja lavos tėkmės ir upės. Vikiteka