Stratigrafija
Stratigrafija – geologijos mokslo šaka, nagrinėjanti uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustato jų amžių. Stratigrafija nagrinėja nuosėdines, metamorfines ir vulkanines uolienas.
Litostratigrafija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Litostratigrafija nagrinėja uolienų pasikeitimus, kurie atspindi gamtinių sąlygų kaitą. Pagrindinis litostratigrafijos principas yra superpozicijos principas. Superpozicijos principas nusako, kad, esant nesumaišytai sekai, jaunesnės uolienos slūgso ant senesnių.[1]
Biostratigrafija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Biostratigrafija remiasi uolienose randamomis fosilijomis. Plačiai paplitę sluoksniai su vienodomis fosilijomis yra vienalaikiai. Remiantis šiuo principu buvo sudaryta geologinė laiko skalė.
Archeostratigrafija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Superpozicijos principas taikomas ir archeologijoje. Jaunesniuose sluoksniuose randami archeologiniai radiniai taip pat yra jaunesni.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Teorinė ir taikomoji stratigrafija: vadovėlis / Tadas Jankauskas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. - 168 p. - ISBN 9986-19-829-1
|
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |