Žilberas de Lanua

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žilberas de Lanua

Žilberas de Lanua (Guillebert de Lannoy; 13861462 m.) – flamandų keliautojas ir diplomatas, Burgundijos kunigaikščio patarėjas, Sliojso forto valdytojas, Auksinio Multino riteris.

Burgundų pusėje dalyvavo Šimtamečiame kare. Su diplomatinėmis misijomis keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus: lankėsi Prancūzijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Teutonų ordino žemėse, LDK ir Maskvos didžiosiose kunigaikštystėse, Palestinoje. Buvo vienas pagrindinių 1420 m. Trua sutarties derybininkų.

14131414 m. vizito LDK metu lankėsi Lietuvos pajūryje, Vilniuje, Trakuose, Kaune, prie Nemuno vidurupio ir žemupio. 1421 m. jį, kaip Anglijos karaliaus pasiuntinį, prie Lvovo priėmė Jogaila, o Voluinės Kremenece – Vytautas.

Pirmasis aprašė Vilniaus, Kauno ir Trakų pilis[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Žilberas de Lanua. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 614 psl.
Commons-logo.svg Vikiteka: Žilberas de Lanua – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka