Galvos smegenys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Galvos smegenys
Žmogaus (vyro) galvos smegenų MRI nuotrauka, nuo viršaus į apačią

Galvos smegenys (lot. encephalon) – centrinės nervų sistemos dalis. Jos skirstomos į šias dalis:

Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro rombines smegenis (rhombencephalon). Užpakalinės smegenys – tai tiltas (pons) ir smegenėlės (cerebellum). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.

Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis (apie 100 milijardų). Kiekvienas neuronas gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervinių ląstelių žūsta.

Galvos smegenis dengia nugaros smegenų dangalams giminingi trys mezenchiminės kilmės dangalai, meninges, kietasis, voratinklinis ir švelnusis.

Masė[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus galvos smegenys sveria 1 020-1 970 g. Vidutiniškai vyrų galvos smegenys sveria – 1 438 g, moterų – 1 263 g. Tačiau iš smegenų svorio negalima spręsti apie asmens intelektualines savybes. Gamtoje yra daug gyvūnų, kurių galvos smegenų svoris didesnis nei žmogaus. Dramblio smegenys sveria 4 917 g, banginio – 6 800 g. Lyginant galvos smegenų svorio santykį su kūno svoriu, žmogus yra tobulesnis nei kiti gyvūnai.

Galvos audiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus ir daugumos žinduolių galvos smegenys yra sandariai patalpintos ir saugomos kaukolės ertmėje. Smegenys yra padengtos specialiais smegenų dangalais (lot. meninges), kuriuos sudaro jungiamieji audiniai – tvirtasis (lot. dura mater) ir minkštasis (lot. pia mater), tarp kurių susidariusi kraujagyslinis dangalas (lot. meninges arachnoidea). Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų galvos smegenys yra sudarytos iš sekančių struktūrų: didžiųjų pusrutulių žievės, bazinių ganglijų, gumburo, smegenėlių, smegenų kamieno. Šios struktūros yra tarpusavy sujungtos nerviniais audiniais. Smegenų dalis, kurios didžiąją dalį sudaro ląstelės, vadinama pilkąja medžiaga, o iš nervinių audinių – baltąja. Balta spalvą, ši medžiaga įgauna dėl mielino dangalo, kuriuo juda elektriniai impulsai.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jų veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio. Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl netgi trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas sukelia smegenų veiklos sutrikimus, ir po keleto minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis (teikiant pirmąją pagalbą, taikoma 3 min taisyklė).

Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu. Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito pusrutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.

Funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Galvos smegenys atlieka daugybę įvairių funkcijų tarp kurių:

Galvos smegenų dalys

• sensorinės informacijos apdorojimui, kurią jos gauną iš jutimo organų

• planavimas

• koordinacija

• judesių valdymas

• teigiamos/neigiamos emocijos

• dėmesys

• atmintis

• mąstymas

• kalbos generacija

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti) žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Michaelis Hagneris aprašė istorinius daugelio asmenybių (kaip Imanuelis Kantas, Leninas ar Albertas Einšteinas) smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą per praėjusius 300 metų.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija, neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija, neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika, neurotechnologija. Tiriama įvairiais aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą, tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos perdirbimo procesą.


Commons-logo.svg Vikiteka: Galvos smegenys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka