Galvos smegenų žievė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Galvos smegenų žievė

Galvos smegenų žievė (lot. cortex cerebri) – tai nervinių ląstelių sluoksnis smegenų apsiausto paviršiuje. Tai svarbiausia centrinės nervų sistemos dalis, nes ji yra aukščiausio lygio integracinės nervinės veiklos materialioji medžiaga. Sudaryta iš pilkosios medžiagos. Storis 2-5 mm, abiejų pusrutulių paviršiaus plotas apie 0,22 m², žievėje yra apie 14-15 milijardų nervinių ląstelių (0,1 mm² yra apie 215 nervinių ląstelių). Joje gausu įvairaus gylio vagų ir vingių. Skiriamos 4 smegenų žievės skiltys:

  1. Kaktos skiltis esanti po kaktikauliu; atsako už kalbą, raumenų judesius, veiklos planavimą bei sprendimų priėmimą;
  2. Momens skiltis viršugalvyje; apima abiejų pusrutulių juntamosios žievės dalis;
  3. Pakaušio skiltis užpakalinėje galvos dalyje; apima abiejų pusrutulių regos sritis;
  4. Smilkinių skiltis, esanti virš ausų ir apimanti klausos sritis.

skiriamos ir dar dvi papildomos dalys – sala ir limbinė skiltis.

Sluoksnių kiekis žievėje nuo 5 iki 8, tačiau standartiškai tyrinėjant ją laikoma, kad jų yra 6, kaip ir embrioniniu laikotarpiu, paskutinio ketvirčio metu, visose naujosios žievės sluoksnių yra 6.

  1. Molekulinis sluoksnis, esantis arčiausiai paviršiaus
  2. Išorinis grūdėtasis sluoksnis
  3. Išorinis piramidinių nervinių ląstelių sluoksnis
  4. Vidinis grūdėtasis sluoksnis
  5. Vidinis piramidinių nervinių ląstelių sluoksnis
  6. Verpinių nervinių ląstelių sluoksnis

Smegenų žievėje įvairūs mokslininkai išskiria laukus ir nevienodą jų skaičių: A. Campbell (1905 m.) – 20, K. Brodmanas (1909 m.) – 47, broliai C. ir O. Vogt (1919 m.) – 200 laukų. Neurologai labiausiai pripažintas skirstymas – Brodmano. Žievė pagal funkciją skirstoma į tris dideles dalis: sensorinę, motorinę ir asociacinę (ši užima didžiausią plotą).