Pailgosios smegenys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pailgosios smegenys (lot. myelencephalon) – centrinės nervų sistemos dalis, kuri apatinėje dalyje jungiasi su nugaros smegenimis, o viršutinėje – su tiltu (pons). Iš abiejų pusių nuo pailgųjų smegenų yra smegenėlių pusrutuliai. Išsivysto iš rombinės pūslelės apatinės dalies.

Pailgosios smegenys yra nukirsto kūgio formos, apie 2,15 cm ilgio. Skiriamas apatinis, arba ventralinis ir viršutinis, arba dorsalinis, bei du šoniniai paviršiai.

Pailgosiose smegenyse yra gyvybiškai svarbių branduolių, tvarkančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų vidaus organų darbą.