Sinapsė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Sinapsė (gr. σύν, syn 'kartu' + gr. ἅπτειν, haptein 'sugriebti, čiupti, paliesti') – tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti. Dažniausios sinapsės tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito, bet būna kitokių sinapsių.

Pagal veikimo principą neuronų sinapsės yra dvejopos – cheminės sinapsės ir elektrinės sinapsės. Cheminėse sinapsėse nervinis signalas perduodamas chemiškai, difunduojančiomis neuromediatoriaus molekulėmis, o elektrinėse sinapsėse – elektriškai.

Cheminė sinapsė

Cheminė sinapsė[taisyti | redaguoti kodą]

Sinapsę sudaro aksono svogūnėlio (taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas) priešsinapsinė (presinapsinė) membrana, posinapsinė (postsinapsinė) membrana (tai kito neurono dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. Jungtis tarp neuronų ir raumens vadinama neuroraumenine sinapse.

Kai nervinis impulsas pasiekia aksono svogūnėlį, jo membrana tampa pralaidi kalcio jonams, kurie, patekę į vidų, paveikia aktino filamentus taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos mediatoriaus, link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriaus molekulės išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais.

Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos depoliarizacija arba hiperpoliarizacija. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl postsinapsiniai potencialai vadinami laipsniškais.

Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas veikimo potencialas ir ar neuronas siunčia impulsą.

Elektrinė sinapsė[taisyti | redaguoti kodą]

Elektrinių sinapsių struktūra ypatinga tuo, kad nėra sinapsinio plyšio ir abi membranos (presinapsinė ir postsinapsinė) yra susiglaudusios. Impulsas perduodamas jonams tekant plyšinės jungties kanalais. Elekrinėse sinapsėse biosrovės iš aksono baigties pereina į postsinapsinę ląstelę ir pro jos membraną išeina į paviršių, kur sudaro postsinapsinį potencialą. Todėl šiose sinapsėse (priešingai negu cheminėse sinapsėse) nėra cheminės gaišties ir nervinis impulsas perduodamas greičiau. Šiuo būdu impulsai daugiausiai perduodami centrinės nervų sistemos laidais (nervais). Egzistuoja ir elektrocheminės sinapsės, kai vienoje sinapsėje galimas cheminis ir elektrinis jaudinimo perdavimas.


Commons-logo.svg Vikiteka: Sinapsė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka