Amalienborgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rūmų fragmentas

Kopenhagos Amalienborgo rūmai (dan. Amalienborg Slot) yra Danijos karališkosios šeimos žiemos rezidencija. Tai yra ketverių rūmų, išsidėsčiusių aplink centrinę aštuonkampio formos aikštę, kompleksas. Rūmų fasadai papuošti kolonomis ir laikomi Danijos Baroko šedevrais. Aikštės centre yra raito Frederiko V-ojo statula.

Rūmai iki šiol yra Danijos karališkosios šeimos nuosavybė, juose reziduojant karalienei iškeliama vėliava. Jei rūmuose yra karališkoji šeima kasdien 12 valandą prie rūmų vyksta sargybos pasikeitimo ceremonija.

Amalienborgas buvo pastatytas keturioms didikų šeimoms, tačiau 1794 m. vasario 26 d. sudegus Christiansborgo piliai, karališkoji šeima supirko rūmus ir perkėlė į Amalienborgą savo rezidenciją.

Pirmasis Amalienborgas[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinės rezidencijos vietoje 1669-1673 m. buvo Frederiko III-ojo Braunšveigo-Liuneburgo princesei Sofijai Amalijai pastatyta pasilinksminimų pilis. Karalius mirė 1670 m. ir nesulaukė rūmų pastatymo, o Sofija Amalija, kurios antruoju vardu pavadinti rūmai, čia gyveno iki savo mirties 1685 m.

1689 m. šalia buvusiame teatro pastate kilo gaisras, kuris persimetė į Amalienborgą, liepsnos sunaikino rūmus, kuriuose žuvo 180 žmonių. Pilies vietoje, kuri buvo Kopenhagos miesto sienos ribose, kurį laiką nieko nebuvo statoma. XVIII a. pradžioje Frederikas IV čia viduryje prancūziško parko pastatė nedidelį pavilioną.

Keturių rūmų kompleksas[taisyti | redaguoti kodą]

Rūmų komplekso planas

300-ųjų Oldenburgų dinastijos metinių proga Frederikas V-asis sukūrė planą kaip išplėsti iki tol viduramžišką Kopenhagą ir Prancūzijos pavyzdžiu pastatyti naują barokinį miesto kvartalą. Šio Frederikstadeno pagrindiniu akcentu turėjo būti aštuonkampio formos aikštė, supama didikų rūmų su centrine ašimi į Marmurinę bažnyčią. Atsakingu už projekto įgyvendinimą 1749 m. buvo paskirtas rūmų architektas Nicolai Eigtved.

Numatytame naujajame kvartale karalius pasiūlė sklypus statybai įvairioms Danijos didikų šeimoms. Su sąlyga, kad bus laikomasi Eigtvedso planų, statytojai gavo 40 metų atleidimą nuo mokesčių. Darbai pradėti 1750 m. 1754 m. buvo pabaigti pirmieji rūmai, pastatyti Adam Gottlob Moltke, 1757 m. baigti iš Holšteino kilusios grafės Schack rūmai. 1760 m. baigta barono Brockdorff ir grafo Levetzau rūmų statyba. Šiuose rūmuose, kaip tuomet įprasta, buvo gyvenama tik retkarčiais, nes didikų šeimos be miesto namų turėjo didelius dvarus užmiestyje.

1794 m. Kopenhagos miesto pilyje Christiansborge kilo didelis gaisras, kuris praktiškai visiškai sunaikino pastatą, o karalius Kristijonas VII-asis liko be būsto. Moltke šeima, kuri turėjo dideles valdas Fiune ir savo rūmais Kopenhagoje naudojosi retai, perdavė juos karaliui. Palaipsniui karališkoji šeima įsigijo ir likusius rūmus ir įkūrė čia savo rezidenciją. Christiansborgo pilis buvo atstatyta tik reprezentatyviniams tikslams, čia vėliau įsikūrė Danijos parlamentas ir aukščiausiasis teismas.

Moltke ir Schack rūmai XIX a. buvo sujungti klasicistiniais vartais. Stogo terasa sudarė galimybę patekti iš vienų rūmų į kitus neišeinant į aikštę. Vikiteka