Francišekas Charvatas
| Francišekas Charvatas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1881 m. balandžio 12 d. Stanislavivas, Galicijos ir Lodomerijos karalystė, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1943 m. (~62 metai) Rio de Žaneiras, Brazilija |
| Veikla | lenkų diplomatas, konsulas |
Francišekas Charvatas (lenk. Franciszek Charwat; 1881 m. balandžio 12 d. Stanislavivas (dab. Ivano Frankivskas), Austrija-Vengrija – 1943 m. Rio de Žaneiras, Brazilija) – Lenkijos diplomatas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradėjo dirbti Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje netrukus po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 1918 m. gruodžio iki 1919 m. buvo Lenkijos respublikos konsulato Vroclave vadovas. Taip pat konsulu Berlyne, kur nuo 1919 m. vasario 1 d. iki 1920 m. kovo 8 d. vadovavo ir Lenkijos pasiuntinybei. 1921 m. konsulato Hamburge vadovas. Tais pačiais metais ėjo ir Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos Konsuliarinio skyriaus vadovo pareigas.
Nuo 1921 m. rugsėjo iki 1923 m. rugpjūčio – Lenkijos charge d’affaire Charkove. Po to vadovavo konsulatui Rygoje (1923–1924 m.). 1924 m. paskirtas Lenkijos charge d’affaire Taline, nuo 1926 m. iki 1928 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Estijoje. Nuo 1928 m. iki 1936 m. tokias pat pareigas ėjo Suomijoje.
1936 m. sausio 1 d. tapo Lenkijos respublikos pasiuntiniu Rygoje. 1938 m. kovą Lenkijai ir Lietuvai užmezgus diplomatinius santykius tapo pirmuoju oficialiu diplomatiniu Lenkijos atstovu Kaune. 1939 m. spalio 10 d. Lietuva ir Sovietų Sąjunga pasirašė Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir savitarpio pagalbos sutartį. Francišekas Charvatas išreiškė protestą dėl šių įvykių spalio 12 d. įteikdamas notą Lietuvai[1] ir kartu su pasiuntinybės personalu spalio 14 d. išvyko iš Lietuvos.[2]. Tai buvo pirmasis ir vienintelis Lenkijos diplomatinis atstovas Lietuvoje per visą pirmosios nepriklausomybės laikotarpį.
Ordinai ir apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lenkijos atgimimo ordino Komandoro kryžius (1929)[3]
- Laisvės kryžius (III kategorijos, II klasės) (Estija, 1925)[4]
- Erelio kryžiaus ordinas (Estija, 1931)[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tomasz Krzywicki: Litwa: przewodnik. Pruszków: Oficyna Wydawnicza „Rewasz”, 2005, s. 76. ISBN 83-89188-40-6.
- ↑ Piotr Łossowski: Litwa a sprawy polskie 1939–1940, PWN Warszawa 1982, s. 53
- ↑ 1929 m. lapkričio 27 d. už nuopelnus diplomatiniame ir konsuliniame darbe
- ↑ http://www.president.ee/et/vabariik/teenetemargid/kavaler/17005/franciszek-charwat
- ↑ http://www.president.ee/et/vabariik/teenetemargid/kavaler/7772/franciszek-charwat