Jan Majenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jan Majenas žemėlapyje
Jan Majenas

Jan Majenas (norv. Jan Mayen) − Norvegijos sala Atlanto vandenyne, esanti tarp Grenlandijos ir Norvegijos jūrų; 600 km į šiaurę nuo Islandijos, 500 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos.

1614 m. salą atrado olandų keliautojas Janas Majus. 1929 m. sala oficialiai prijungta prie Norvegijos.

Jan Majenas yra vulkaninės kilmės, iš dalies padengtas ledynais (ledynų plotas 117 km²). Sala sudaryta iš dviejų salų: didesnės šiaurinės ir mažesnės pietinės, kurias jungia 2,5 km pločio sąsmauka. Manoma, kad salos amžius apie 700 tūkstančių metų.

Aukščiausias salos taškas yra Berenbergo ugnikalnis (2277 m). Tai pats šiauriausias veikiantis ugnikalnis visoje Žemėje. Nuo 1732 m. iki 1985 m. užfiksuoti 6 išsiveržimai.

Vidutinė salos temperatūra vasarą būna +5 °C (didžiausia užfiksuota buvo +18 °C). Žiemą -5 °C (retkarčiais būna -20 °C). Tokį klimatą lemia Golfo srovė.

Nuorodos [taisyti]

Commons-logo.svg Vikiteka: Jan Majenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Norvegijos administracinio suskirstymo vienetai Norvegija
Apskritys: Estfoldas | Akešhiusas | Oslas | Hedmarkas | Oplandas | Biuskeriudas | Vestfoldas | Telemarkas | Rytų Agderis | Vakarų Agderis | Rugalandas | Hordalandas | Sognė ir Fjurdanė | Miorė ir Rumsdalis | Pietų Triondelagas | Trondheimas | Šiaurės Triondelagas | Nordlandas | Trumsas | Finmarkas
Arktis: Svalbardas | Jan Majenas
Antarktis: Buvė sala | Petro I sala | Karalienės Modos žemė