Dyburiai
| Dyburiai | ||
|---|---|---|
  Dyburiai |
||
| 55°56′06″š. pl. 21°36′47″r. ilg. / 55.935°š. pl. 21.613°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Plungės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šateikių seniūnija | |
| Gyventojų | 27 | |
 Vikiteka |
Dyburiai | |
Dyburiai – kaimas vakariniame Plungės rajono savivaldybės pakraštyje, Minijos kairiajame krante. Šiaurės vakaruose eina Salantų regioninio parko riba, įsteigtas Minijos gamtinis rezervatas, atsiveria Dyburių atodanga, prie kurios įrengta apžvalgos aikštelė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas gatvinio tipo, susiformavo XVI a. per valakų reformą. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Dyburys daugiskaitos formos.
XIX a. priklausė grafų Pliaterių Šateikių dvaro Aleksandravo palivarkui. 1846 m. buvo 15 dūmų. Prie Dyburių pušyno gyveno grafų Pliaterių miškų eigulys Šlyma. Dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.
Prasidėjus kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės, Lietuvos kariuomenės savanoriais tapo Petras Simutis (žuvo prie Vilniaus) ir Stanislovas Žiobakas. 1923 m. buvo 17,[2] 1930 m. – 23 sodybos, veikė Antano Simučio kalvė. Ūkininkas Kazimieras Stončius tarpukariu buvo seniūnas, o vėliau – Kartenos viršaitis. 1937 m. parengtas kaimo išskirstymo į vienkieminius ūkius planas, kuris neįgyvendintas.
Antrojo pasaulinio karo metais kaime gyveno dvi rusų šeimos, vokiečių evakuotos iš Velikije Luki (Rusija). 1946 m. enkavedistai suėmė šaulius Jurgį Barisą, Kazimierą Stončių ir Stanislovą Žiobaką bei be teismo išsiuntė į lagerius prie Baltijos–Baltosios jūros kanalo statybos (grįžo po metų).
1997 m. buvo 13 sodybų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 108 | 88 | 102 | 94 | 90 | 61 | ||
| 1997 m. | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | - | - | ||
| 40 | 45 | 30 | 27 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1967 m. gimė Gražvydas Paulius, Šateikių seniūnas nuo 1995 m.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mitologinis akmuo, vad. Molkiu;
- Mitologinis akmuo ir šaltinis;
- Dyburių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais (XVI–XIX a.);
- Dyburių (Bulikų) senosios kapinės, vad. Pilale (XVI–XIX a.).
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Dyburių (Bulikų) senosios kapinės Minijos slėnyje -
Dyburių kapinių vaizdas iš pietų pusės -
Dyburių kapinių vaizdas iš šiaurės vakarų pusės -
Dyburių kapinių koplytėlė -
Dyburių kapinių koplytėlės interjeras -
Dyburių kapinių koplytstulpis -
Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra -
Juozo Vilko kryžius -
Dyburių kaimo bendruomenės kryžius -
Jurgio Bariso kryžius -
Konstantino Navardausko kryžius -
Petro Mazalo kryžius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925. – P. 113
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Veronika Simutienė. Dyburiai // Žemaičių saulutė, 1997 m. spalio 10 d., Nr. 37.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Prystovai – 2 km | Bulikai – 1,5 km | Vaitkiai – 0,8 km |
| |||||||
| Peceliai – 1 km |
|
Liepgiriai – 2 km | |||||||||
| Gaudučiai – 4 km | Baltmiškiai – 2 km | Aleksandravas – 2 km | |||||||||
