Versmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Versmė

Versmė arba šaltinis – vieta, kur požeminis vanduo natūraliai trykšta iš po žemės paviršiaus. Dažnai susidaro ten, kur požeminio vandens horizontai kertami dabartinio reljefo formų (slėnių, raguvų, ežerų duburių). Taip pat gali susidaryti dėl geologinių-struktūrinių vietovės ypatybių, uolienų filtracijos. Pagal temperatūrą šaltiniai skirstomi į šaltuosius, šiltuosius, karštuosius ir verdančius. Pastarieji susidaro dėl vulkanizmo.

Pagal maitinančio vandens kilmę versmės būna paviršinės, gruntinės arba artezinės. Pirmųjų dviejų tipų šaltiniai pasižymi dideliu debito skirtumu per metus, gali būti tik sezoniniai, jų vandens temperatūra, cheminės savybės priklauso nuo aplinkos. Arteziniai šaltiniai yra pastovūs ir trykšta dėl tarpsluoksninio slėgio.

Daug ištirpusių druskų turinčios versmės vadinamos mineralinėmis, jų vanduo dažnai fasuojamas ir pardavinėjamas arba naudojamas gydomosioms procedūroms.

Senovės lietuvių tikėjime šaltiniai buvo laikomi pagarboje, greta jų neretai buvo įkuriamos šventvietės.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Versmė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka