Druskininkų senovės gyvenvietė
| Druskininkų senovės gyvenvietė | |||
|---|---|---|---|
  Druskininkų senovės gyvenvietė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Druskininkų savivaldybė | ||
| Seniūnija | Druskininkai | ||
| Plotas | 1,8 ha | ||
| Naudotas | XVII–VI a. pr. m. e. | ||
| Žvalgytas | 1953–1959, 1978 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 3691 / A267P / AR1415 | ||
Ratnyčios senovės gyvenvietė (nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 3691, senasis registro kodas – A267P, senasis kultūros paminklų sąrašo numeris – AR1415)) – archeologinė gyvenvietė Druskininkų miesto teritorijos rytiniame pakraštyje, į rytus nuo „Eglės“ sanatorijos, 1,2 km į šiaurės rytus nuo Ratnyčios ir 0,8 km į vakarus nuo kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas , Grūtos upelio (Nemuno dešiniojo intako) kairiajame krante, prie Girininkijos tvenkinio.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovės gyvenvietė yra miške. Įrengta Grūtos upelio kairiojo kranto kyšulyje, kurį iš pietų, rytų ir šiaurės rytų pusių juosia tvenkinys. Kyšulys pleišto pavidalo, žemėja link rytinio galo. Jo šlaitai vidutinio statumo, iki 5–7 m aukščio. Vakarinė teritorijos dalis gana lygi, nežymiai kylanti į vakarus.
Teritorija apaugusi spygliuočiais medžiais. Vietomis matosi Pirmojo pasaulinio karo apkasų vietos. Pietine dalimi rytų – vakarų kryptimi nutiestas asfaltuotas dviračių takas Druskininkai–Grūto parkas.
Teritorijos plotas – 18188 m².
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XX a. pr. gyvenvietės teritorijoje buvo randama įvairių archeologinių radinių.[1] Tarp 1953–1959 m. ją žvalgė Konstantinas Jablonskis, 1978 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (archeologas Jonas Balčiūnas).[2]
Rasta žalvario amžiaus akmens dirbinių: pradėtas trikampis antgalis, muštukai, keramika su grūsto granito priemaišomis.[3]
Gyvenvietė datuojama XVII–VI a. pr. m. e.
1992 m. registruota Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše, 1998 m. paskelbta kultūros paminklu, 2005 m. pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris turi archeologinio ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Wandalin Szukiewicz. Ślady epoki kamiennej w gub. Wileńskiej. – Kwartalnik Litewski. – 1910. – T. 1. – S. 53
- ↑ Jonas Balčiūnas. 1978 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Varėnos rajone ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 2239. – P. 36
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1974. – T. 1. – P. 68
- ↑ Druskininkų, Ratnyčios senovės gyvenvietė, Druskininkai, Druskininkų sav. Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Druskininkų, Ratnyčios senovės gyvenvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-06-11.