Doro Pesch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Doro
Biografija
Pilnas vardasDorothee Pesch
Gimė1964 m. birželio 3 d. (59 metai)
Diuseldorfas, Vokietija
Žanraihard rock, heavy metal
Veiklavokalas, aktorė
Aktyvumo metai1982 –
Susijusi veiklaWarlock
Svetainėwww.doromusic.de

Doro (g. 1964 m. birželio 3 d. Diuseldorfas) – Vokietijos roko atlikėja ir dainų autorė, buvusi grupės „Warlock“ vokalistė, dabar tęsianti sėkmingą solo karjerą. Kartu su grupe ir kaip solo atlikėja išleidusi 16 studijinių albumų, Doro yra viena žymiausių moterų atlikėjų roko muzikos scenoje, dažnai vadinama „Metalo karaliene“ (angl. „Metal Queen“).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilmė ir vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dorotėja Pešči gimė 1964 m. Diuseldorfe, Walterio ir Barbaros šeimoje bei yra vienintelis jų vaikas. Sulaukusi 10 ir susižavėjusi tokiais glam roko atlikėjais kaip T. Rex, Sweet ir Slade, ji ėmėsi mokytis dainuoti ir groti pianinu.[1] Šešiolikos ji sunkiai sirgo tuberkulioze, o pasveikusi nusprendė mesti grafinio dizaino studijas[2] ir atsidėti muzikai.

1980 m. ji prisijungė prie gimtajame mieste susikūrusios roko grupės „Snakebite“, su kuria įrašė pirmąjį savo demo įrašą, tačiau jau po metų kolektyvas išsiskirstė. Dorotėja mėgino dainuoti dar keliose grupėse („Beast“, „Attack“), tačiau visi šie projektai buvo trumpalaikiai.

1982–88: „Warlock“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. ji kartu su Peter Szigeti, Rudy Graf, Thomas Studier ir Michael Eurich įkūrė grupę „Warlock“. Jiems pavyko pasirašyti sutartį su įrašų kompanija „Mausoleum Records“ ir 1984 m. pasirodė grupės debiutinis albumas „Burning the Witches“. Atlikėjai netruko sulaukti melomanų bei spaudos dėmesio, o Doro tapo pagrindine figūra bei kolektyvo veidu, nes tuo laiku moterys roko atlikėjos buvo gana retas reiškinys.

„Warlock“ pasirašė naują sutartį su stambia įrašų kompanija „Phonogram“, kuri išleido kitus du albumus: „Hellbound“ (1985) ir „True as Steel“. Jie koncertavo didžiuosiuose roko muzikos festivaliuose ir netrukus tapo viena populiariausių to laikmečio grupių. 1986 m. rugpjūčio 16 d. Doro tapo pirmąja moterimi, dainavusia festivalyje „Monsters of Rock“, vykusiame Anglijoje.[reikalingas šaltinis] Grupė dalyvavo apšildant tokius atlikėjus kaip W.A.S.P. ar Judas Priest, o pasibaigus koncertiniams turams Doro nusprendė persikelti gyventi į Niujorką.[3]

Čia „Warlock“ įrašė ketvirtą ir paskutinį albumą „Triumph and Agony“. Jame buvo pačiomis garsiausiomis grupės dainomis tapusios „All We Are“ ir „Für immer“, kurių vaizdo klipai buvo dažnai rodomi MTV kanalu. Albumas pasiekė 80-ą vietą Billboard 200 tope, o grupė Europoje „apšildė“ Dio pasirodymus bei kartu su Megadeth surengė pirmąjį ir paskutinį savo turą JAV.[4][5] Šio pabaigoje pasikeitė visa „Warlock“ sudėtis, kurią dabar sudarė vien amerikiečiai. Doro ėmė ruoštis penktojo albumo išleidimui, tačiau netrukus prasidėjo teisiniai ginčai su buvusiu grupės vadybininku dėl pavadinimo naudojimo. Procesas užsitęsė (galutinai visas teises į „Warlock“ vardą Doro atgavo tik 2011 m.[6]) ir įrašų kompanija ėmė spausti atlikėją išleisti albumą „Doro“ vardu, taip pradedant solinę karjerą.

Solo karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m.

1989 m. vasarį pasirodė pirmasis Doro solinis albumas „Force Majeure“, turėjęs būti penktuoju „Warlock“ darbu. Įrašytas JAV, jis buvo kiek švelnesnis nei iki tol „Warlock“ propaguotas muzikos stilius, tačiau didesnio populiarumo jis sulaukė Europoje, tuo tarpu JAV jis vos pateko į Billboard 200 sąrašą. Nors šiuo albumu prasidėjo jos solo karjera ir ankstesnė grupė galutinai iširo, su ja liko dirbti šveicarų prodiuseris Alex Grob.

Antrojo jos solinio albumo „Doro“ prodiuseriu tapo vaikystės dievaitis Gene Simmons iš grupės KISS. Albumas buvo įrašytas Kalifornijoje, o dainų autoriais ir muzikantais tapo žmonės iš „KISS“ aplinkos. Doro tvirtinimu, Simmons buvo geriausias prodiuseris, su kuriuo ji kada nors yra dirbusi.[7]

Albumas vėl sulaukė sėkmės tik Europoje, nors įrašų kompanija ir pasirūpino reklamine kampanija.

Trečiasis albumas „True at Heart“ buvo įrašytas 1991 m. Nešvilyje. Nors Doro jau kurį laiką gyveno JAV, ji išliko itin populiari Vokietijoje, kur jos darbai visuomet pasiekdavo aukštas topų vietas.

Po koncertinio turo Doro pradėjo bendradarbiauti su prodiuseriu Jack Ponti iš Niudžersio, dirbusiu su tokiais atlikėjais kaip Skid Row ir Nelson.[8][9] 1993 m. darbas „Angels Never Die“ buvo pirmasis iš dviejų, kuriuos Doro sukūrė kartu su Ponti. Nors jis nesulaukė didelio susidomėjimo Europoje, dainos „Bad Blood“ vaizdo klipas buvo išrinktas geriausiu antirasistiniu klipu Europos MTV muzikos apdovanojimuose. Tais pačiais metais VHS formatu pasirodė ir koncertinis įrašas „Doro Live“, o rugpjūčio 20 dieną ji pirmą kartą surengė savarankišką pasirodymą „Wacken Open Air“ muzikos festivalyje.

2007 m.

Antrasis Ponti prodiusuotas darbas „Machine II Machine“ pasirodė 1995 m. ir buvo paskutinis bendradarbiaujant su kompanija „PolyGram/Vertigo“. Po 10 metų sutartis, pasirašyta dar su „Warlock“, baigėsi ir įrašų kompanija nusprendė jos neatnaujinti, nes tuo metu itin populiarėjo grunge stilius. Metų pabaigoje ji susitarė su kompanija WEA (dabar – „Warner Music Group“) bei kartu su industrinio metalo grupės „Die Krupps“ nariais ėmėsi naujo albumo įrašų. To rezultatas – albumas „Love Me in Black“, neįprastai Doro muzikai gausus elektroninio skambesio ir išleistas tik Vokietijoje. Kaip įprasta, buvo surengtas koncertinis turas, kurio metu sekė dar vienas solinis pasirodymas „Wacken“ festivalyje. Nepatenkinta įrašų kompanijos pastangomis, turui pasibaigus Doro nusprendė nutraukti sutartį su WEA bei susitarė su Vokietijos kompanija ISPV/Stemhammer, o JAV – su „Koch Records“.

2000 m. pasirodęs albumas „Calling the Wind“ Europoje ir JAV buvo išleistas kiek skirtingų versijų. Populiariausios jo dainos „Love Me Forever“ ir „Alone Again“ buvo įrašytos su britų grupės „Motörhead“ lyderiu Lemmy, o tarp albumą įrašančių muzikantų buvo Slash, Bob Kulick ir kiti žinomi vardai. Į albumą taip pat pateko daina „Burn It Up“, parašyta specialiai Diuseldorfe įsikūrusiai amerikietiško futbolo komandai „Rhein Fire“. Po beveik 10 metų pertraukos Doro surengė koncertinį turą JAV kartu su Dio ir Yngwie Malmsteen.

2015 m.

Aštuntasis studijinis albumas vadinosi „Fight“ ir buvo išleistas 2002 m. Daina „Always Live to Win“ pakeitė ankstesnį „Rhein Fire“ himną, o jos draugė boksininkė Regina Halmich titulinę kompoziciją „Fight“ ėmė naudoti savo kovų pristatymui.[10]

2003 m. gruodį, pažyminti 20 metų sukaktį nuo albumo „Burning the Witches“ pasirodymo, Doro surengė koncertą su būriu kviestinių svečių, o jo įrašas „20 Years – A Warrior Soul“ 2006 m. išleistas DVD formatu.[11] Be to, atlikėja surengė du koncertus su simfoniniu orkestru, o turo metu pirmą kartą aplankė kai kurias Rytų Europos šalis, Australiją ir Tailandą.

Albumo „Classic Diamonds“ kūrimas užtruko 8 mėnesius ir šis buvo išleistas 2004 m. rugsėjį. Turas prasidėjo pasirodymu „Wacken Open Air“ festivalyje su Classic Night Orchestra ir Doro tapo pirmąja festivalyje grojusia su orkestru. Greta muzikos ji taip pat spėjo nusifilmuoti kine – priešistoriniame nuotykių filme „Anuk – Der Weg des Kriegers“, kuriame taip pat vaidino grupės „Krokus“ lyderis Marc Storace. Filmavimo darbai vyko Šveicarijoje, kur Doro parašė naujas dainas (3 iš jų pateko į juostos garso takelį). Pridėjus naujas dainas, įrašytas vėliau Vokietijoje, 2006 m. pasirodė studijinis albumas „Warrior Soul“. Ji surengė parodymus daugelyje roko festivalių: „Flight of the Walkyries“, „Summer Breeze Open Air“, „Metal Female Voices Fest“, „Hard Rock Hell“ ir kituose.

2008 m. gruodį Doro surengė 3 valandų pasirodymą Diuseldorfe, kur, stebint 9000 žiūrovų, paminėjo savo veiklos 25-metį. Po 2 metų buvo išleistas dvigubas DVD albumas „25 Years in Rock… and Still Going Strong“.[12]

2009 m. buvo išleistas albumas „Fear No Evil“, atlikėja pirmą kartą koncertavo Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ji apšildė „Saxon“, o Vokietijoje – „Motörhead“ pasirodymus. 2010 m. kovo 13 d. Diuseldorfe ji surengė savo 2500-ąjį koncertą kartu su „Krypteria“ ir kitais atlikėjais.

2012 m. pasirodė albumas „Raise Your Fist“, o muzikos žurnalas „Metal Hammer“ paskyrė jai „Golden God Legend“ apdovanojimą.

Koncertai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m.

Doro pirmą kartą koncertavo Lietuvoje 2015 m. rugpjūčio 30 d. Kaune vykusiame „Bike Show Millenium“.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Doro kruopščiai slepia savo asmeninį gyvenimą nuo visuomenės dėmesio. Apsisprendusi visą save pašvęsti muzikai, ji niekada nebuvo ištekėjusi ir neturi vaikų, o apie galimus gyvenimo palydovus taip pat nėra žinių. Jos motina Barbara yra fanų klubo vadybininkė.

Doro turi namus gimtajamą Diuseldorfe ir Long Ailende, Niujorką, kuriuose paprastai ir gyvena (nuo 1991 m. ji turi „žaliąją kortą“, leidžiančią gyventi ir dirbti šioje šalyje). Su buvusiais grupės „Die Krupps“ nariais jai priklauso įrašų studija „Atom H“ Diuseldorfe, kurioje ji įrašė keletą savo albumų.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Warlock[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Solo albumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ www. fourteeng.net [1] Archyvuota kopija 2008-05-14 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ www. web.archive.org [2]
  3. ↑ www. web.archive.org [3]
  4. ↑ www.dio.net [4]
  5. ↑ www.doroclan.de [5] Archyvuota kopija 2012-07-17 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ www.bravewords.com [6] Archyvuota kopija 2011-10-07 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ www.blabbermouth.net [7]
  8. ↑ metalsludge.tv [8]
  9. ↑ www.melodicrock.com [9] Archyvuota kopija 2015-11-06 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ web.archive.org [10]
  11. ↑ www.blabbermouth.net [11]
  12. ↑ www.blabbermouth.net [12]


Vikiteka: Doro Pesch – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Ž • A • R
Doro Pesch
„Warlock“ albumai
Solo albumai
Koncertiniai albumai
EP
Rinkiniai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Doro_Pesch&oldid=6173584"