Diazoto monoksidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Diazoto monoksidas
Nitrous-oxide-3D-vdW.png Nitrous-oxide-dimensions-3D-balls.png Nitrous-oxide-2D-VB.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris [10024-97-2]
PubChem 948
Cheminė formulė N2O
Molinė masė 44,0128 g/mol
SMILES [N+]([O-])#N
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvės dujos
Lydymosi t° -90,86 °C (182,29 K)
Virimo t° -88,48 °C (184,67 K)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas 0,004 %
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

NFPA 704.svg

0
2
0
OX
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R8
S-frazės S38
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma linijinė
Dipolio momentas 0,166D
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298 +82,05
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai Azoto monoksidas,
Azoto dioksidas,
Diazoto trioksidas,
Diazoto tetroksidas,
Diazoto pentaoksidas,
Azoto rūgštis,
Nitrozilo hidroksidas
Giminingos grupės

Diazoto oksidas arba diazoto monoksidas – dujos, sudarytos iš dviejų azoto ir vieno deguonies jonų. Tai bespalvės ir praktiškai bekvapės dujos. Pats azoto oksidas – nedegus. Šios dujos nėra toksiškos, nesukelia alerginių reakcijų, įkvėptos mažomis dozėmis gali sukelti isteriją ar nekontroliuojamą juoko priepuolį, dėl ko dar vadinamos juoko dujomis. Dujos veikia atpalaiduojančiai ir migdančiai, dėl to seniau buvo naudojamos medicinoje kaip anestezijos priemonė. Nuo 1970-ųjų šias dujas imta taikyti pramonėje: aviacijoje ir autotechnikoje.

Gavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Diazoto monoksidas yra gaunamas 170–195 °C termiškai skaidant sausąjį amonio nitratą:[1]

\mathrm{\ NH_4NO_3 \ \longrightarrow \ N_2O(d) + 2H_2O(d)}

Azoto oksidas variklyje[taisyti | redaguoti kodą]

Į variklį azoto oksidas atneša daugiau deguonies, todėl degalai greičiau dega ir suteikia varikliui didesnę galią. 300° C temperatūtoje, kokia yra cilindre uždegimo metu, diazoto monoksidas skyla į azoto ir deguonies dujas. Tai gerokai padidina slėgį deguonies ir degalų mišinyje virš normalaus slėgio, kuris būdingas Žemės atmosferai. Būtent dėl šios priežasties degalai sudega greičiau. Be to, irimo reakcijos metu išsiskyręs azotas sušvelnina padidėjusį spaudimą cilindre valdydamas degimą: diazoto monoksido slaptoji garavimo šiluma sumažina įsiurbimo temperatūrą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. ŽARNAUSKAS Algirdas, ANCUTIENĖ Ingrida, IVANAUSKAS Remigijus, PETRAŠAUSKIENĖ Neringa. Neorganinė chemija. Kaunas: Technologija, 2008, 197 p. ISBN 978-9955-25-519-2.