Dailusis kiparisas

Cupressus macrocarpa

Dailusis kiparisas augantis prie Karmelo įlankos

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Kiparisiniai ( Cupressaceae)
Gentis:	Kiparisas ( Cupressus)
Rūšis:	Dailusis kiparisas ( Cupressus macrocarpa)

Binomas

Cupressus macrocarpa
Hartw. ex Gordon, 1849

Sinonimai

Hesperocyparis macrocarpa (Hartw. ex Gordon) Bartel^[1]
Callitropsis macrocarpa (Hartw.) D.P.Little, 2006^[2]
Cupressus macrocarpa Hartw., 1847^[2]
Neocupressus macrocarpa (Hartw.) de Laub., 2009^[2]

Paplitimas

Dailiųjų kiparisų natūralus paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemyne prie Karmelo įlankos (apvesti raudonu rutuliu)

Dailiųjų kiparisų visos populiacijos natūralus paplitimo arealas (Monterėjaus apygardos šiaurvakarių dalis, Kalifornija

Dailusis kiparisas (lot. Cupressus macrocarpa) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kiparisų (Cupressus) genties visžalių medžių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailieji kiparisai auga dviejose natūraliose giraitėse, esančiose Kalifornijos Monterėjaus apygardos šiaurvakariuose (JAV),^[3] kurios užima labai nedidelę, 24 km² teritoriją.^[4] Viena giraitė yra šiaurinėje Karmelio įlankos pusėje tarp Kiparisų kyšulio (Point Cypress) ir Peskadero kyšulio (Pescadero Point), esančių Monterėjaus pusiasalyje. Mažesnė giraitė yra pietinėje Karmelo įlankos pusėje netoli Loboso kyšulio.^[3] Natūraliai čia auga uolingose Dydžiojo vandenyno pakrantėse.

Dailieji kiparisai plačiai pasodinti ir natūralizuoti ir kitose Kalifornijos pakrantėse. Taip pat natūralizuoti Havajų salose, Britų salose, Prancūzijoje, Pirėnų pusiasalyje, Italijoje, Turkijoje, Pietų Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.^[3]^[2]

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vidutinio aukščio visžalis spygliuotis medis. Dėl stiprių pajūrio vėjų būdingi raityti kamienai, plokščiaviršūnės lajos. Paprastai išauga iki 25 m aukščio,^[3]^[5] geromis augimo sąlygomis iki 40 m aukščio (maksimaliai iki 50 m), kamieno skersmuo pasiekia iki 2,5 m (maksimaliai iki 4,8 m).

Nė vienas iš didžiausių medžių neauga savo natūralioje buveinėje, esančioje Monterėjaus apygardos šiaurvakarių dalyje. Masyviausias JAV augantis medis buvo pakartotinai išmatuotas 2015 m. sausio mėn., jo aukštis – 31,1 m, kamieno skersmuo – 475,8 cm, vainiko plotis – 33,8 m. Jis auga Peskaderos upelio slėnyje, į rytus nuo Peskaderos, Kalifornijoje. Daug aukštesnis – 48 m aukščio, 122 cm kamieno skersmens medis auga San Franciske, Kalifornijoje. 1990 m. šaltiniais didžiausias medis Anglijoje auga Devono grafystėje, jis 36 m aukščio ir 320 cm kamieno skersmens. Naujojoje Zelandijoje, kur ši rūšis populiari nuo 1850 m., didžiausias medis, nustatytas ir išmatuotas 2012 m., auga Auhitu (Awhitu), į pietus nuo Oklando, jis yra 23,8 m aukščio, jo kamieno skersmuo – 463,1 cm, o vainiko plotis – 29,5 m. Kiti labai dideli Naujojoje Zelandijoje dailieji kiparisai auga Pukekura parke, Jatono (Yatton) parke, Taurangoje, Auaroa (Awaroa) ir Bruklandso (Brooklands) parke, Naujajame Plimute (New Plymouth).^[5]

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laja tanki, ryškiai žalia. Spygliai 2–5 mm ilgio. Kankorėžiai apvalaini, 2–4 cm ilgio, pradžioje žali, subrendę paruduoja. Vyriški kankorėžiai 3–5 mm ilgio, žiedadulkes išleidžia žiemą ar ankstyvą pavasarį.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot 1923 m. šaltinio, maksimaliai gyvena iki 284 metų.^[5]

Grėsmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšiai grėsmę kelia urbanizacijos plėtra, įskaitant netoliese esantys golfo aikštynai. Taip pat rekreacinių zonų artumas slopina natūralius gaisrus netoli jų natūralių augimviečių, o tai mažina dailiųjų kiparisų dauginimąsi.^[4]