Cimabue

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fikcinis Čimabujės atvaizdas Giorgio Vasari knygoje apie dailininkų gyvenimus

Čimabujė (it. Cimabue, apie 12401302) – italų Protorenesanso dailininkas iš Florencijos. Čimabujė laikomas pačiu pirmuoju dailininku Vakarų dailėje, pradėjusiu nusisukimą nuo Viduramžių (Bizantijos ir Gotikos) meno formų ir, kartu su savo mokiniu Džotu, nutiesusiu kelią Renesanso dailei.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Apie Čimabuję beveik nėra išlikę asmeninių žinių. Pirmasis šaltinis pasirodo tik Giorgio Vasari po 250 m. nuo dailininko mirties parašytose menininkų biografijose. Tačiau ir šios žinios gana kontroversiškos, pvz., Giorgio Vasari buvo priskyręs altoriaus ištapymą, žinomą kaip „Ručelo madona“ Čimabujei, nors dabar įrodyta, kad tikrasis autorius yra Dučas. Anksčiausiai Čimabujė paminėtas Dantės Dieviškosios komedijos Skaistyklos dalyje, kurioje poetas išskiria Džotą, kaip visiškai užtemdžiusį savo mokytoją Čimabuję.

Čimabujė gimė apie 1240 - 1250 m. Florencijoje. Tikrasis vardas buvo Bencivieni di Pepo (mod. Benvenuto di Giuseppe). Nieko nežinoma apie jo mokytojus arba jaunystės metus. Pirmasis žinomas Čimabujės darbas yra krucifiksas sukurtas prieš 1272 m. Šv. Dominyko bažnyčiai Arece. 1272 m Čimabujė buvo Romoje, o iki 1280 m. sukūrė vieną garsiausių savo darbų - „Maesta“ Šv. Pranciškaus bažnyčiai Pizoje, kuris aiškiai paveikė eilę vėlesnių darbų, tarp jų Dučo ir Džoto.

Iki 1288 m. Čimabujė sukurė kitą krucifiksą Santa Kročė bazilikoje Florencijoje, o apie 1288 - 1292 m. dirbo prie freskų Asyžiuje. Iki 1300 m. dailininkas sukūrė kitą „Maestą“ Šv. Trejybės bažnyčiai Florencijoje, o paskutinius metus praleido kurdamas mozaikas ir freskas vietos Pizos katedroje. Tiksli Čimabujės mirties data nežinoma, manoma, kad tai įvyko 1302 m.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Iki Čimabujės Italijos menas buvo iš esmės bizantietiškos ikonografijos tradicijos. Čimabujė pirmasis pradėjo naudoti šešėlius, kad išryškinti žmonių figūrų apimtis, bei kompozicinius erdvinius sumanymus. Nors Čimabujė vis tiek liko Viduramžių dailininku, tačiau jo kūrybinius atradimus greitai perėmė mokinys Džotas. Čimabujė, buvęs didžiausiu Florencijos dailės meistru neįtikėtinai greitai atsidūrė savo mokinio šešėlyje, bei pats gyvenimo pabaigoje pasidavė Džoto įtakai.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Cimabue – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka