Sujabas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sujabas
سوی آب

Sujabas
Koordinatės: 42°48′0″N 75°16′0″E / 42.8°N 75.26667°E / 42.8; 75.26667Koordinatės: 42°48′0″N 75°16′0″E / 42.8°N 75.26667°E / 42.8; 75.26667
Vieta: Ču sritis, Kirgizija
Regionas: Sogdas
Plotas: 30 ha
Istorija
Pastatytas: V-VI a.
Sugriautas: XI a.
Tauta: goktiurkai, iranėnai
Informacija
Žvalgytas: nuo XIX a.

Sujabas (pers. : سوی آب, kin. Suìyè) – istorinis šilko kelio miestas, netoli Tokmako, Ču upės slėnyje, dabartiniame Kirgizstane. 7 km į šiaurės vakarus nuo Balasaguno. Pavadinta pagal persišką Ču upės vardą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas prasidėjo kaip viena ryčiausių Sogdo pirklių gyvenvietė prie šilko kelio VVI a. Pirmą kartą paminėta 629 m. apsilankiusio kinų keliautojo Xuanzang. Sujabas ir kitos sogdų gyvenvietės prie Ču buvo pavaldžios tiurkų kaganatui. Kaganatui skilus Sujabas tapo vakarinės dalies sostine.

648719 m. buvo vakariausiu Tangų imperijos forpostu. 679 m. pastatyta kinų tvirtovė, suklestėjo budizmas. Pasak kaikurių šaltinių čia gimė kinų poetas Li Bai.

719 m. kinai pasitraukė perleidę sąjungininkams tiurgešams. Kinų-tibetiečių karų metu Sujabe vėl įsikūrė kinų kariuomenė. Kinų keliautojas Du Huan, aplankęs Sujabą VIII a. viduryje rado jį sugriautą, nors budistų vienuolynas veikė. 766 m. atiteko karlukams, priklausiusiems uigūrų kaganatui.

Apie vėlesnę Sujabo istorją įrašų mažai, ypač po kinų pasitraukimo 787 m. Traktatas Hudud al-Alam, pabaigtas 983 m., mini Sujabą kaip 20 000 gyventojų miestą. XI a. pradžioje, išaugus Balasaguno reikšmei, miestas buvo apleistas.

Archeologija[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. Ak-Bešimo griuvėsiai buvo klaidingai priskirti Balasagunui. Vasilijus Bartoldas, aplankęs vietovę 18931894 m. irgi parėmė šią hipotezę. Nors kasinėjimai prasidėjo 1938 m., tik XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo nustatyta, kad miestas apleistas dar XI a., todėl negali būti siejama su Balasagunu, klestėjusiu iki XIV a.

Archeologinė vietovė užima ~30 ha. Sujabo turtinga praeitį atspindi radinių įvairovė – kinų tvirtovės, krikščionių banyčios, zoroastrizmo osuarijai, tiurkų stelos. Keletas budistų šventyklų ir ypač daug budos skulptūrų. Nestoriečių bažnyčia ir kapinės veikusios nuo VII a. ir galbūt X a. vienuolynas su freskom ir įrašais sogdų ir uigūrų raštais.