Banderia Prutenorum

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vėliavos
Vėliavos

Banderia Prutenorum (lot. Prūsų vėliavos) – Lenkijos istoriko Jano Dlugošo rankraštis, parašytas lotynų kalba XV a. antroje pusėje. Vienas svarbiausių Žalgirio mūšio šaltinių. Iliustravo dailininkas Stanislovas Durinkas (m. 1492 m.). Saugomas Jogailos universitete Krokuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje jungtinė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėkryžiuočių atėmė 51 karinio dalinio – vėliavos ženklą. Nors daugumą jų iškovojo Vytauto kariai, visos jos Jogailos įsakymu suvežtos į Krokuvą ir 1411 m. iškabintos Vavelio katedroje. Po mūšio prie Nakelio 1431 m. ten sudėtos ir penkios Livonijos ordino pulkų vėliavos.

1447 m., kai buvo karūnuojamas Kazimieras Jogailaitis, į iškilmes atvyko ir Vokiečių ordino oficiali delegacija. Ta proga Janas Dlugošas, padedant kryžiuočių pasiuntiniams, sudarė vėliavų aprašus, o karaliaus dailininkas Stanislovas Durinkas padarė spalvotus vėliavų piešinius. Tai buvo pirmoji Lenkijoje atlikta istorinė dokumentacija, atlikta stengiantis išsaugoti originalų kopijas ateities kartoms.

Rankraštis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rankraštis apima 48 pergamento lapus, kurių dydis 18,6 x 29,3 cm. Rankraštyje pateikti 56 Vokiečių ordino vėliavų, kurias Lenkijos kariuomenė atėmė iš kryžiuočių Žalgirio, Koronovo ir Nakelio mūšiuose 14101430 m., atvaizdai ir aprašymai. Rankraštis nuo 1584 m. daug kartų perspausdintas, susilaukė daugelio tyrimų. Originalas su vėliavų piešiniais saugomas Jogailos universiteto bibliotekoje.

Vėliavų likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžiuočių vėliavos Vavelyje kabėjo iki 1797 m., kai po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo austrai jas išvežė į Vieną ir ten jos dingo. Po Pirmojo pasaulinio karo pagal S. Durinko piešinius atliktos vėliavų kopijos. Antrojo pasaulinio karo metu Krokuvą užėmę vokiečiai jas iškilmingai perkėlė į mūšio vietoje pastatytą Hindenburgo mauzoliejų.

Pagal Bychovco kroniką, pusę Žalgirio mūšyje laimėtų vėliavų Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas atvežė į Vilnių ir iškabino katedroje, kur Mykolo Lietuvio liudijimu jos kartu su kitomis trofėjinėmis vėliavomis (iš viso 300) sudegė per 1529 m. gaisrą.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Svenas Ekdalis. Jono Dlugošo „Prusų vėliavos“ – Žalgirio mūšio šaltinis. Vilnius, 1992 m.
  • Sven Ekdahl. Die „Banderia Prutenorum“ des Jan Dlugosz: eine Quelle zur Schlacht bei Tannenberg 1410, Vandenhoeck & Ruprecht: Göttingen, 1976 m. ISBN 978-3-525-82382-8

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Banderia Prutenorum. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 596 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]