Mykolas Lietuvis

Mykolas Lietuvis (lot. Michalo Lituanus, apie 1490–1560 m.) – pseudonimas, šveicarų leidėjo J. Greiser duotas nežinomam traktato „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ autoriui. Daugiau apie Mykolą Lietuvį beveik nieko nėra žinoma, tačiau egzistuoja įvairios prielaidos, kas jis galėtų būti.

Biografija

Lenkų istorikas Ježis Ochmanskis spėjo, kad tai Venclovas Mikalojaitis iš Maišiagalos, Ignas Jonynas manė, kad tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės dvarionis Mykolas Tiškevičius, 1538–1539 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės pasiuntinys Kryme.

Nuo 1522 m. minimas kaip notaras. Apie 1526 m. pradėjo tarnauti Albertui Goštautui. 1528 m. ir 1534–1542 m. ir 1547–1556 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos sekretorius, 1533–1537 m. ir 1555–1556 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės pasiuntinys Maskvoje, 1542–1546 m. – Kryme.

Kūryba

Traktato „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ titulinis puslapis, 1615 m.

1550 m. lotynų kalba parašė traktatą „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum fragmina X, multiplici historia referta). Traktato išliko apie 10 fragmentų, juos 1615 m. Bazelyje (Šveicarija) išleido J. Greiseris, kuris pirmasis pavadino autorių Mykolu Lietuviu. Šios publikacijos ištraukų perspausdinta olandų Elsevierų leidiniuose 1626 m., 1627 m., 1632 m., 1640 m. Traktatas dedikuotas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Traktato tikslas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės santvarkos kritika, skatinimas taisyti, stiprinti valstybę.

Literatūra

• Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius, dešimt įvairaus istorinio turinio fragmentų, Vilnius, 1966 m.
• Lietuvos ateizmo istorijos chrestomantija. Religijos kritika, laisvamanybė ir ateizmas Lietuvoje. V., 1988 m.
• Marcelinas Ročka. Mykolas Lietuvis, Vilnius, Mokslas, 1988 m.